Penktadienį Giruliuose įvyko parengto naujojo teritorijos detaliojo plano viešasis svarstymas, po kurio susirinkusiems gyventojams liko daugiau klausimų nei atsakymų. Nors planavimo organizatoriaus bendrovės “Kopų žuvėdra” atstovai tvirtino paliksiantys galimybę visiems nevaržomai prieiti prie jūros, kur bus tiesiamos tvoros ir takai, dar negalėjo atsakyti. Tai esą paaiškės kito etapo metu – rengiant techninį projektą.
Tam, kad 8,5 ha poilsiavietės teritorijoje būtų galima statyti gyvenamuosius namus, prireikė rengti naują detalųjį planą, nes senasis, kurį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino dar 2001 m., nebeatitinka pasikeitusių teisės aktų. Senasis numatė galimybę čia statyti privačius vasarnamius. Ši sąlyga buvo numatyta ir žemės nuomos sutartyje, kurią savivaldybė sudarė su poilsiavietę valdančia bendrove „Kopų žuvėdra“. Nuomos sutartis galioja iki 2089 m. Šioje sutartyje taip pat numatyta galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį į gyvenamąją parengus naują detalųjį planą. Bendrovė šia galimybe pasinaudojo ir pradėjo įgyvendinti planus čia įrengti naują privačių namų kvartalą. Pagal detalųjį planą ketinama užstatyti 12 proc. teritorijos, kitą dalį palikti rekreacinės paskirties ir visiems prieinamą.
Viešajame svarstyme dalyvavę gyventojai skundėsi, kad didžiulė teritorija, kurioje nuo seno buvo rengiamos vaikų vasaros stovyklos, atiteks būriui išrinktųjų, o prie jūros atvykstantiems žmonėms kelią užstos tvoros.
„Vaikų poilsio stovyklos nebeliko jau prieš dešimt metų, kai pastatai parduoti aukciono būdu, o žemė išnuomota“, – priminė uostamiesčio politikų sprendimus projekto vadovė Vida Mureikienė.
Pastaraisiais metais „Žuvėdros“ poilsiavietėje vasaromis vyko privačių įmonių, politinių partijų, organizacijų renginiai, čia pastatytuose nameliuose ilsėjosi pigesnės nakvynės ieškančios šeimos. Pernakvoti namelyje, kuris stovi vos už keliasdešimt metrų nuo paplūdimio, kainavo apie 25 lt. vienam žmogui.
Per poilsiavietę veda takas į paplūdimį ir čia nuo Antrojo Pasaulinio karo likusius vokiečių statytus gynybinius įtvirtinimus – dzotus. Viename iš jų – Juodojoje tvirtovėje įkurtas muziejus, kuriame rengiamos ekskursijos. Vienas jų rengėjų karo istorijos entuziastas Steponas Dabulskis neslėpė jaučiantis nerimą dėl verslininkų planų.
“Mes siekiame, kad išliktų dabar esantis takas, kuris veda prie Juodosios tvirtovės, kad išliktų privažiavimo ir priėjimo galimybė mums ir kitiems žmonėms. Labiausiai neramina tai, kad, kol vyks statybos darbai, teritorija bus aptverta neribotam laikui, o galiausiai liks uždaryta, kaip atsitiko Skautų gatvėje. Sieksime, kad rekreacinė teritorijos dalis būtų atvira visuomenei ir tikimės, kad projekto organizatoriai vykdys savo pažadus“, – vylėsi S.Dabulskis.
Giruliuose anksčiau veikė 13 vaikų poilsiaviečių, iš kurių dabar beliko dvi – „Žilvitis“ ir „Pasaka“. Abi jos – Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. „Žilvitis“ nuo 1969 m. priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profsąjungai. Poilsiavietės direktorius Bronius Kalvaitis pripažino, jog būta ne vieno ketinimo privatizuoti šią teritoriją ir apstatyti namais, kaip pasielgta su visomis kitomis poilsiavietėmis. Tačiau „Žilvičio“ šeimininkai atsispyrė visoms vilionėms.
„Jei norėtume pasipelnyti, tikrai galėtume parduoti, nes vaikų poilsis neduoda pelno. Tačiau mes laikomės nuostatos – ši stovykla turi priklausyti vaikams“, – sakė B.Kalvaitis.
Poilsiavietė „Pasaka“ priklauso Susisiekimo ministerijai, tačiau ši perdavė ją panaudai viešajai įstaigai „Vaikų poilsis“. Abiejose poilsiavietėse vasaromis pilna vaikų, čia jų atvyksta ilsėtis iš visos Lietuvos, po kelis tūkstančius kasmet.
