Mokinys pralenkė mokytoją
Aplinkos ministerijai nusprendus, kad Lietuvoje turi būti įvesta užstato sistema, 2016-aisiais gėrimų gamintojų bei pardavėjų asociacijos įsteigė pelno nesiekiančią VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD). Jos vadovas Gintaras Varnas prisimena, kaip Lietuva lygiavosi į Estiją, tuo metu surenkančią 82 proc. visų pakuočių. O šiandien, panašu, mokiniui pavyko pralenkti patį mokytoją.
„Atsižvelgę į kitų šalių patirtį, pirmais metais turėjome tikslą surinkti 65 proc. pakuočių. Tačiau Lietuvos žmonės atnešė net 74 proc., o pernai ir visus 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Tokį procentą planavome pasiekti tik 2020-aisiais,“ – apie pasiekimus pasakoja G. Varnas.
Sistemą administruojančios bendrovės vadovas įsitikinęs, jog tokie skaičiai rodo ypatingą visų Lietuvos žmonių pasiekimą – nei vienai kitai šaliai pirmaisiais sistemos veiklos metais tokių rezultatų pasiekti nepavyko.
„Sulaukiame delegacijų iš skirtingų šalių, kurios domisi ką ir kaip padarėme, kad taip greitai pasiekėme tokių rezultatų. Padarėme daug, bet labai svarbus ir Lietuvos žmonių indėlis bei jų noras kurti švaresnę aplinką“, – pabrėžia G. Varnas.
Matome tik dalelę didžiulės sistemos
Iš vieno PET gramo pagaminamas net 10 kilometrų ilgio siūlas. Iš vieno plastikinio butelio pagaminamas siūlas, kurio ilgis prilygsta atstumui tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
Ką pirmiausia įsivaizduotumėte išgirdę frazę „užstato sistema“? Taromatą! Tačiau pakuotės surenkamos ne tik taromatuose, bet ir rankinio surinkimo vietose. Perki gėrimą – sumoki užstatą, grąžini pakuotę – užstatą atsiimi. Tačiau tai – tik dalis didžiulės sistemos.
„Kasdien 3 tūkst. vietų visoje šalyje surenkama 1,5 mln. pakuočių. Jos vežamos į mūsų skaičiavimų centrą, čia išrūšiuojamos, suskaičiuojamos, supresuojamos ir išvežamos perdirbti. Tai dešimtys tūkstančių tonų pakuočių per metus, – sako G. Varnas. – Visą šį procesą prižiūri Aplinkos ministerija, tačiau USAD išlaikymas valstybei nekainuoja. Reikalingos lėšos atkeliauja iš gėrimų gamintojų bei importuotojų subsidijų, kita dalis – pajamos už perdirbimui grąžinamas žaliavas, vis mažėjanti mūsų įplaukų dalis – užstato dalis, kurią pirkėjai sumokėjo, bet negrąžindami taros jo neatsiėmė.“
Kuo virsta skardinės ir plastikiniai buteliai?
Pašnekovas pabrėžia, kad iš sistemos niekas neuždarbiauja.
„Esame pelno nesiekianti organizacija ir pirminis USAD uždavinys – švari aplinka, t. y. mes siekiame surinkti kuo daugiau pakuočių. Todėl USAD veikla negali atsipirkti. Mūsų sėkmingumo matas – ne pajamos, o aplinkos švara. Ir šiuo atžvilgiu esame sėkmingi“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Ši organizacija visuomet pabrėžia, kad pakuotes verta perdirbti, kad plastikas, metalas, stiklas gali būti grąžinami naujam gyvenimui. Į ką iš tiesų virsta Lietuvoje surinktos skardinės ir plastiko bei stiklo buteliai?
„Mūsų aliuminio skardinės perdirbimui keliauja į Vokietiją, kur perdirbamos į tas
Padaryta tikrai daug – per 2 metus pasiekėme 92 proc. surinkimo rodiklį, o dabar teks gerokai pasistengti, kad net tie, kurie pakuočių negrąžina, pakeistų savo įpročius ir imtų naudotis jau sukurta sistema.
pačias skardines. Tokiai pakuotei pagaminti reikia 95 proc. mažiau energijos, nei visiškai naujos skardinės gamybai. Be to, taip nešvaistomos žaliavos – jos sukasi ratu. Taip mažėja tarša, mažinamas šiltnamio efektas ir jo neigiamos pasekmės. Gyvename globaliame pasaulyje – mesdami skardinę artimiausiame taromate, prisidedame prie teigiamų pokyčių visoje planetoje. Juk kuo daugiau pakuočių gražiname, tuo mažiau naudojame pirminių resursų ir energijos“, – sako G. Varnas.
Iš vieno plastikinio butelio – siūlas nuo Vilniaus iki Klaipėdos
Daugkartinės stiklinės pakuotės grįžta gėrimų gamintojams – jos išplaunamos ir vėl naudojamos.
„Vienkartines stiklines pakuotes susmulkinam bei vežam į Panevėžio ir Kauno stiklo fabrikus, kur jos vėl virsta buteliais ar stiklainiais. Paskaičiuota, kad perdirbus toną stiklo, išsaugoma virš tonos natūralių resursų“, – sako USAD generalinis direktorius.
PET pakuotės perdirbimui keliauja į Rumuniją, kur jos perdirbamos į dirbtinį pluoštą. Jis toks plonas, kad iš vieno PET gramo pagaminamas net 10 kilometrų ilgio siūlas. Iš vieno plastikinio butelio pagaminamas siūlas, kurio ilgis prilygsta atstumui tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Toks dirbtinis pluoštas naudojamas automobilių ar tekstilės pramonėje.
„Beje, svarbu ne tik tai, kuo pavirsta pakuotės, bet ir tai, kad jos nebepatenka į aplinką. Vien pernai surinkome 538,5 mln. pakuočių ir jei ne užstato sistema, nemaža jų dalis tiesiog terštų mūsų gamtą“, – pastebi G. Varnas.
Sistema skatina rūšiuoti
Administruojantys užstato sistemą nuolat renka informaciją, kokia dalis gyventojų ja naudojasi, kokia – ne ir kodėl.
„Paskutinioji apklausa atskleidė, kad sistema naudojasi 87 proc. šalies gyventojų, 97 proc. iš jų sistema patenkinti. Šiuo metu taromatų bei taros surinkimo punktų tinklas yra išties platus – juo patenkinti 88 proc. sistema besinaudojančių Lietuvos gyventojų. Jis, be abejo, dar kažkiek plėsis, tačiau tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir parduotuvių savininkų norų“, – sako pašnekovas.
Šiuo metu Seime užregistruotas įstatymo pakeitimas, kuris numato, kad į užstato sistemą būtų įtraukiamos ir stipriųjų gėrimų pakuotės.
Jis priduria, jog užstato sistema – didelis ir gyvas organizmas, todėl niekada negali sakyti, kad viskas jau padaryta, kad jau gali pasėdėti rankas sudėjęs. Juk gerai veikianti sistema ne tik surenka pakuotes – net 93 proc. ja besinaudojančių žmonių teigia, kad sistema paskatino atsakingiau žiūrėti į atliekų rūšiavimą apskritai.
Galėsime priduoti ir dar vieną butelių tipą?
„Padaryta tikrai daug – per 2 metus pasiekėme 92 proc. surinkimo rodiklį, o dabar teks gerokai pasistengti, kad net tie, kurie pakuočių negrąžina, pakeistų savo įpročius ir imtų naudotis jau sukurta sistema. Ar keliame sau tikslą surinkti 100 proc. į rinką išleistų pakuočių? Tai – neįmanoma, nes metų pabaigoje dalis pakuočių vis dar lieka parduotuvių sandėliuose bei lentynose, žmonių namuose. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje surenkama 97 proc. Tai bene aukščiausias rodiklis Europoje, tačiau ten depozitas yra 2,5 karto didesnis, o pati sistema veikia jau 15 metų. Manau, kad kai užstato sistema galutinai įsišaknys, ir mes galėsim džiaugtis panašiais rezultatais“, – sako G. Varnas.
O kas toliau? Ar užstato sistema gali priimti įvairesnes pakuotes? Gali. Netgi yra galimybė, kad priduoti nešime sistemoje dabar nedalyvaujančius stiklinius butelius.
„Šiuo metu Seime užregistruotas įstatymo pakeitimas, kuris numato, kad į užstato sistemą būtų įtraukiamos ir stipriųjų gėrimų pakuotės. Aplinkos ministerija planuoja atlikti tokios galimybės įvertinimą – jos poveikį aplinkai, rūšiavimo sistemoms, pasikeitusias sąnaudas. Šis vertinimas galiausiai ir lems sprendimą dėl užstato sistemos plėtros“, – sako G. Varnas.