Kviečiu kartu apsilankyti Antakalnio troleibusų parke, kur ilsisi jau atsistatydinę troleibusai bei ankstyvą rytą pasivažinėti su vairuotoju Adomu.
Antakalnyje, Žolyno gatvėje įsikūręs troleibusų parkas yra vienintelis Vilniuje būtent troleibusams skirtas parkas. Jis senesnis ir už kitus du autobusų parkus, esančius Verkiuose bei Viršuliškėse. Čia kelionę pradeda visų maršrutų troleibusai.
Dieną aikštelė apytuštė, kadangi didžioji dauguma transporto išvykusi į miestą. Likę tik keli senoviniai eksponatai bei sugedę troleibusai. Šioje vietoje taip pat veikia remonto centras.
Troleibusai „Amber“ prieš daugiau nei dešimtį metų surinkti Lietuvoje. Tokių iš viso yra trys vienetai. Nors projektas startavo sėkmingai, tačiau dėl geopolitinės situacijos sustojo, kadangi detalės buvo vežamos daugiausiai iš Baltarusijos.
Paėjus tolėliau pasitinka troleibusai „vaiduokliai“. Kadaise intensyviai naudotame transporte dabar tvyro šiukšlių ir nuolaužų kalnai, vietomis želia pelėsis. Šeimininkais tapę jau nebe vairuotojai, o ant sėdynės snaudžiantys katinai.
„Vilniaus viešojo transporto“ atstovas Vaidotas Misevičius užsiminė, kad tokių metalo laužų kaip ir neturėtų būti likusių šiame parke, bet jie vis dar laikomi kaip parodomieji menininkams ar kitiems lankytojams.
2025-ųjų metų pabaigoje Vilniuje turėtų pasirodyti naujieji troleibusai. Jiems nereikės nuolat būti prijungtiems prie laidų. V.Misevičius pasakojo, kad šie veiks su baterijomis, o ūsus iškels tik kas tikrą laiką stotelėse įsikrauti energijos. Iki tol senieji „Škoda“ dar bus naudojami, o vėliau su jais bus atsisveikinta.
Tas pats parkas, tik kitu paros metu – 5.10 val. ryto. Troleibusų kur kas daugiau nei dieną. Jie ankstyvą rytą miegančiame Antakalnio rajone budinasi pirmieji. Vairuotojai dar zuja aplink transportą, jungia šviesas, kelia ūsus, tarpusavy persimeta keliais žodžiais. Po vieną ūsočiai pajuda iš parko į platųjį Vilnių.
Laukiu vairuotojo Adomo (vardas pakeistas). Jį turėtų atvežti 115 autobusas, skirtas surinkti vairuotojams iš jų gyvenamųjų rajonų. Kai tarėmės susitikti dar savaitės pradžioje, jis juokėsi, esą šiandien, palyginus, vėlai pradeda darbą.
Kasdienis ritualas – oro sistemų pajungimas, iškeliami ūsai, susireguliuojami veidrodžiai, elektronikos patikrinimas. 6.06 būtina išvažiuoti iš parko. Pradedam kelionę.
Adomas dirba vairuotoju nuo 1988 metų. Iš viso troleibusą vairuoją 42 metus, tiesa, turėjo pertrauką. Jau dveji metai, kaip esąs pensininkas, tačiau kol dar sveikata leidžia, darbo mesti neketina. Pradžioje jaunystėje studijavo inžineriją, o vėliau metė studijas ir pradėjo mokytis valdyti troleibusą. Dar ir šiandien sostinės gatvėse vairuodamas prasilenkia su kolegomis, su kuriais kadaise kartu mokėsi „pilotuoti“ šį transportą.
Su kokiomis problemomis vairuotojai susiduria? Adomas akcentuoja supratimo trūkumą – tiek lengvųjų automobilių vairuotojų, tiek keleivių. Tai, kad troleibusą manevruoti sunkiau, kiti eismo dalyviai dažnai pamiršta. Be to, autobusuose ir troleibusuose parduodami bilietėliai apsunkina vairavimą. Pasitaiko itin priekaištingų keleivių, kurie piktinasi dėl per lėtai atiduodamo bilietėlio ar dėl priverstinių stabdymų. Būna ir tokių, kurie teikia pageidavimus išleisti juos ne stotelėje.
„Malkas lengviau vežti. Bent nesiskundžia“, – pajuokaudamas sako vairuotojas.
Važiavimas nuolat stebimas dispečerinės. Jei nors kiek vėluoji arba pernelyg skubi, sulauki skambučio. Čia vėl iškyla nesklandumų, nes numatydami susidariusias spūstis, vairuotojai kartais atvažiuoja kiek anksčiau ar trumpiau stovi stotelėje. O dėl susidariusių kliūčių kelyje, dažnai po to viršija greitį, kad sumažintų atsilikimą nuo grafiko.
Adomas teigia, kad „senoji karta laiko frontą“ – nors darbo užmokestį pakėlė, Vilniuje vis dar itin trūksta vairuotojų. Tačiau tiek laiko dirbantį vyrą neseniai nustebino vienas reiškinys – nauji vairuotojai, atvykę iš Ganos.
„Susimojavom, nusišypsojo moteriškė man“, – gūžčiodamas pečiais šypsosi pašnekovas.
„Pats darbas, – kalbėdamas apie priežastis, kodėl trūksta jaunų žmonių, sako vairuotojas, – monotoniškas, neįdomus. Įvairų dienų būna. Kartais taip slegia ir manai, kad mesi viską, o kitą dieną normaliai.“
Žinoma, pasitaiko ir netikėtų kuriozų. Pavyzdžiui, vienąsyk važiuodamas keleivis sumąstė užsirūkyti troleibuse cigaretę. Adomas iškart jį sudrausmino, o tas iš streso įsikišo rūkstančią cigaretę į švarko kišenę. Švarkas užsidegė, teko pulti gesinti.
Arba kaip vienas jo kolega tik neseniai buvo pradėjęs vairuoti užmiesčio transportą. Vairuotojas nebuvo itin gerai susipažinęs su maršrutu ir šalia esančios keleivės teiravosi, ar teisingais vingiais važiuoja. Pastaroji jam tvirtindavo, atlikdama šturmano darbą. Tai taip jiedu ir nuvažiavo iki moteriškės namo vartelių...
Užklausiau, ką vyriškis veiktų, jeigu išeitų į pensiją. Tuomet jis atsakė, kad tikriausiai su žmona persikeltų gyventi į kaimą, kur ilsėtųsi nuo miesto triukšmo bei augintų vištas. Tačiau be vištų – esą jokiais kitokiais gyvuliais neužsiimsiąs.
„Tu planuoji, o Dievas juokiasi“, – mūsų pasivažinėjimui einant į pabaigą atsidusta Adomas.
Pastaba: nauji troleibusai į sostinės gatves išriedėjo kiek anksčiau, šių metų rugpjūtį. Nuo to laiko jų skaičius eisme palaipsniui didėja.
Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugija (VU JŽD) trečius metus inicijuoja Jaunųjų žurnalistų premiją. Ši publikacija nugalėjo fotografijos serijų kategorijoje. Premija laimėtojai buvo įteikta Romo Sakadolskio žurnalistikos forumo metu.