„Anksčiau lietuviams nedavė Seinuose melstis, stumdė, spardė... Kai baigdavosi lenkiškos mišios, sueidavo kuopelė lietuvių ir nuo laiptų giedodavo Marija, Marija – bet ateidavo ir juos stumdydavo. Padėjo popiežius Jonas Paulius II, naujasis vyskupas“, – pasakoja Teresa Nometkienė, gyvenanti lietuviškame Vidugirių kaime Lenkijos šiaurės rytuose.
Dzūkiška tarme kalbanti T.Nometkienė, kaip ir dauguma kitų Lenkijos lietuvių, neabejoja, kad tik velionio popiežiaus dėka nuo 1983 metų gali eiti į lietuviškai laikomas šv. Mišias bažnyčioje Seinuose, Lenkijos šiaurės rytuose.
Po Antrojo pasaulinio karo Seinuose galiojusį draudimą laikyti lietuviškas pamaldas, praėjus penkeriems metams po lenko Karolio Voitylos išrinkimo popiežiumi, panaikino jo paskirtas naujasis Lomžos vyskupas Juliuszas Paetzas. Neabejojama, kad vyskupo dekretas dėl lietuviškų mišių buvo paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II valia.
„Keliasdešimt metų vyko kovos dėl lietuviškų pamaldų, ir ta informacija pasiekdavo popiežių, visų pirma per Lietuvos dvasininkus, kurie tuo metu dirbo Vatikane“, – sako Seinuose gyvenantis Petras Maksimavičius.
Aktyvus lietuvių bendruomenės narys neslėpė nuoskaudų dėl išstumto lietuviškumo ir apgailestavo, kad lietuvybei trukdoma grįžti į Seinų miestą ir valsčių, kur, manoma, lietuviai sudaro apie 30-40 proc. visų gyventojų.
Intelektualai sako, kad būtent Jono Pauliaus II deklaruotose vertybės gali suartinti greta gyvenančius, bet dažnai vienas kito negirdinčius žmones.
„Man be galo graudu, kad mes nepasinaudojame Jono Pauliaus II paveldu. Nekalbu tik apie tai, kad tai buvo Katalikų bažnyčios galva – jis buvo didžiausias autoritetas ne tik lenkams, bet ir daugeliui lietuvių, amerikiečių, Pietų Amerikai... Jo vertybės nėra lengvos. Lengva pasakyti: mylėk savo brolį, o išeini į gatvę – jei tavo brolis yra nešvarus, ir renkamės kitą brolį....“, – sako velionio popiežiaus tautietė, Vilniuje veikiančio Lenkų kultūros instituto vadovė Malgorzata Kasner.
„Mums reikia susimąstyti. Jeigu to nepadarysime, tai viskas, kas gali jungti, gali labai greitai būti sunaikinta. Tai padaryti labai lengva. Nekalbu betarpiškai apie lenkų ir lietuvių santykius, bet apskritai žmogiškai – būtinai reikia skirti laiko ir savo geros valios kitiems, su kuriais gyvename“, – kalbėjo M.Kasner.
Lenkų ir lietuvių šiltai prisimenamas velionis popiežius palaimintuoju bus paskelbtas gegužės 1 dieną. Šis vardas jam bus suteiktas, nes Katalikų Bažnyčia pripažino, jog dėl maldų popiežiui stebuklingai išgijo prancūzų vienuolė. Iškilmėse Vatikane Lietuvai atstovaus premjeras Andrius Kubilius.
Kad Jonas Paulius II galėtų būti paskelbtas šventuoju, Bažnyčia turėtų pripažinti antrą stebuklą, kuris būtų įvykęs po velionio paskelbimo palaimintuoju ir jam užtariant.
1993 metais Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Šiluvoje apsilankęs popiežius Jonas Paulius II yra vienintelis Katalikų bažnyčios vadovas, viešėjęs Lietuvoje. Ši viešnagė buvo ypač svarbus įvykis neseniai nepriklausomybę atkūrusiai valstybei.
