„Šią savaitę diskutavau su Neringos architekto Algimanto Zavišos sūnumi. Jam sakiau, kad, jei jo tėvelis nuliptų iš Anapilio, tikriausiai sakytų: Dariau, Dariau... negi jūs čia nieko taip ir nepadarėte – kaip buvo sovietmečiu, taip beveik viskas taip ir liko. Nidos krantinė – griūvanti, avarinės būklės; kaip į nepriklausomybę įžengėm su bankrutavusiu žuvininkystės ūkiu, taip viskas ir sustingo. Gal Lietuvos gamtosaugininkams reikalingas toks sovietinis kurortas?“ – klausia Neringos savivaldybės meras D.Jasaitis.
Portalui LRT.lt pasidomėjus, kodėl Nida yra tokia apleista, D.Jasaitis pirštu baksnoja į teritorijų planavimo sudėtingumą Kuršių nerijoje. Esą problema ta, kad yra krūva specialiųjų planų: Neringos savivaldybės teritorijos bendrasis planas, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, Kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas.
„Yra keturi planai, kurie vienas kitam prieštarauja, o kai kurie planai, netgi patvirtinti Vyriausybės, net prieštarauja įstatymams. Pavyzdžiui, Nidoje ir Pervalkoje numatytas kempingas. Viskas kaip ir būtų gerai, bet ten yra registruotas valstybinis miškas. Iškart susiduri su situacija, kad paskirtis yra nekeičiama. Žodžiu, metai iš metų yra popierizmas, per sudėtingas reglamentavimas dėl baimių, jog kažkas pasistatys namuką ar dar ką nors“, – aiškino D.Jasaitis.
Kaip teigė Neringos savivaldybės meras, praėjusią savaitę įvyko susitikimas su architektais ir buvo suformuotas uždavinys pateikti vizualinius pasiūlymus Nidos prieplaukai sutvarkyti. Vasarį taip pat esą turėtų būti tvirtinamas techninis Juodkrantės uosto projektas. „Dėl centrinės Nidos aikštės statybininkai jau antrus metus teismuose aiškinasi santykius. Kai išsiaiškins, pradėsime antrąjį aikštės tvarkymo etapą. Šią savaitę taip pat kalbėsiu dėl „Agilos“ kultūros centro, turime padarę techninį projektą, dabar žiūrėsime, kaip seksis su finansavimu“, – darbus vardijo D.Jasaitis.
LRT.lt mero perklausus, kada realiai galėtų įvykti molo tvarkymo darbai, D. Jasaitis teigė, jog kol kas kalbama apie vizualizaciją su tarpiniu paskaičiavimu, kiek tai gali kainuoti. „Per savo kadenciją norėčiau matyti realius darbus, bet, žinant, kad Neringoje teisinė dokumentacija tvarkoma apie dešimtmetį pastatyti namukui, net nežinau, su kokiais iššūkiais susidursime tvarkydami molą. Merai keičiasi ir keičiasi, vienas pradeda, kitas baigia. Čia kaip su tomis piramidėmis, kurias statė faraonai po šimtą metų“, – lygina D.Jasaitis.
Tuo metu žvejų uostas, pasak mero, priklauso privatiems asmenims. Pastarieji esą jau dešimt metų dirba su teritorijų planavimo dokumentais. „Per dešimt metų jie gavo sąlygas iš visų institucijų ir rengia techninį projektą“, – pridūrė D.Jasaitis.
Nori matyti modernią Nidą
Mero pasiteiravus, kokią Nidą jis norėtų matyti, atsakė: „Senamiesčio dalį turime palikti tokią, kokia yra. Tačiau „Auksinės kopos“, tas pats žuvininkystės ūkis kiek metų stovi, vasaros valgykla ant jūros kranto apaugusi medžiais. Nepykit, aš noriu matyti modernią, gražią ir patrauklią Nidą. Mes konkuruoti galime tik per kokybę, kad ir ką kas nors sakytų, aš myliu gamtą, pats gimiau miškininkų šeimoje, pats Neringoje sodinau daug medžių, bet atvažiuokit dabar į Neringą – nėra nė vieno gamtos mylėtojo, kuris dabar vaikščiotų po mišką ir pas mus poilsiautojų. Vadinasi, žmonės važiuotų tik į patogius viešbučius, su mini SPA, baseinu ir geru vaizdu pro langą. Kol šito neperlips mūsų kontroliuojančios institucijos, nesupras, kad tik taip gali būti, tol Neringa bus merdinti.“
Kaip teigė Neringos savivaldybės meras, praėjusią savaitę įvyko susitikimas su architektais ir buvo suformuotas uždavinys pateikti vizualinius pasiūlymus Nidos prieplaukai sutvarkyti.
Pasak D.Jasaičio, Neringa jau yra praradusi visas europines investicijas.
„Pažiūrėkit, nebėra jokių europinių pinigų, turizmas nebefinansuojamas. Kurortams išvis jokių pinigų šiame etape nėra, nė euro cento. Taip kad tik vyriausybės dėka [galima gauti finansavimą]. Savivaldybė gali pasistatyti vieną nedidelį namuką, labai susiveržusi diržus. Turistai pinigus palieka ne savivaldybei – visi mokesčiai – akcizas, PVM, viešbučių mokesčiai, – keliauja valstybei. Jei valstybė taip saugo, turėtų ir investuoti“, – įsitikinęs D.Jasaitis.
Tačiau meras viliasi, kad su valdžia vis tik pavyks rasti bendrą kalbą. D.Jasaičio manymu, valdžia nėra nusistačiusi prieš Neringą, tačiau esą sudėtinga sutvarkyti visus reikiamus dokumentus. „Jie patys prikūrė tiek teisinių kliūčių, kad net nebesugeba pasidaryti detalaus plano lankytojų centrui Gintaro įlankoje. Galbūt naujasis aplinkos ministras K.Navickas tai peržiūrės, o jei ne, liksim tokie, kokie esam“, – apibendrino D.Jasaitis.
K.Navickas: viską įstrigdė pati savivaldybė
Naujasis aplinkos ministras K.Navickas, kalbėdamas LRT.lt, teigė nesutinkantis, kad planai vienas kitam prieštarauja, nors jų esą išties daug.
„Aplinkos ministerijos pozicija aiški – išties turi būti vienas planas. Esminis klausimas, dėl ko šitas procesas nejuda, yra neišspręstas klausimas dėl teismo sprendimo, susijusio su nelegaliomis statybomis Kuršių nerijoje. Kol šitas klausimas nebus išspręstas iki galo ta prasme, kad ten, kur galima pasirašyti taikos sutartis, reikia pasirašyti, o kur negalima – nugriauti, tol mes nepaleisime nei šio plano derinimo, nei peržiūros“, – aiškino ministras.
K.Navickas taip pat nesutinka su Neringos savivaldybės mero D. Jasaičio teiginiais, jog jau prarastos visos europinės investicijos.
„Zyzia čia jie visi. Niekas čia neprarasta. Reikėjo daryti taip, kaip buvo plane. Čia, aišku, ne šitas meras [turėjo tai daryti], o Stasys Mikelis. Nereikėjo ieškoti landų, kaip apeiti ir prastumti buldozeriu kelis projektus, nebūtų niekas įstrigę. Patys įstrigdino, pati savivaldybė“, – LRT.lt kalbėjo K.Navickas.
Aplinkos ministro pasiteiravus, kada Nida galėtų keistis, K.Navickas kalbėjo: „O kas ten turi keistis? Ten niekas per daug nesikeis. Jei savivaldybės noras yra padaryti kazino ir pramogų centrą, kaip buvo prie mero K.Mikelio ir kitų merų, tai tokio pokyčio nebus. SPA? Va va... nesikeis, nes bendras Lietuvos visuomenės požiūris yra toks, kad tai yra UNESCO jautri vieta ir Nidai plėstis ir vystytis yra labai mažai galimybių. Jos yra numatytos ir dabar galiojančiame tvarkymo plane, ir ta visa plėtra tuo ir apsiriboja“, – dėstė aplinkos ministras.
Savo ruožtu aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė LRT.lt teigė, jog tokia situacija dėl daugybės įstatymų yra paveldėta iš ankstesnės Seimo kadencijos, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) netvirtina Kultūros paveldo departamento (KPD) planų, o KPD netvirtina VSTT tvarkymo plano pakeitimų.
„Taigi yra institucijų tarpusavio nesuderinamumas. Mes bandome ieškoti konflikto ištakų, žiūrėti į turinį ir lyginti dokumentus. Esame darbiniame etape ir norime, kad būtų rastas kompromisas, nes šios institucijos kvestionuoja viena kitos kompetencija spręsti tuos klausimus, bet panašu, kad jos abi savo dalyje yra kompetentingos, ir tiesiog reikia rasti suderinimą“, – LRT.lt sakė viceministrė.
Jos žodžiais, dar šią savaitę turėtų įvykti susitikimai tarp Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos atstovų. „Jei ministerijoms nepavyks susitarti, prašysime, kad tas sprendimas būtų priimtas vyriausybės lygiu. Faktas tas, kad šis konfliktas jau turi tam tikrą istoriją ir yra užsitęsęs. Su nauja energija stengiamės tai išnarplioti ir viliamės, kad tai pavyks padaryti artimiausiu metu“, – LRT.lt kalbėjo R.Brandišauskienė.
