Parengus techninį projektą paaiškėjo, jog „Anapilio“ restauracija ir pritaikymas turėtų kainuoti maždaug 3 mln. litų. Kokio dydžio Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos galima tikėtis, pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Juozapaitienės, paaiškėti turėtų kitų metų pradžioje. „Tai – konkursinis projektas, į minėtą paramą pretenduoja labai daug projektų. Kuriems iš jų bus skirta parama, paaiškės maždaug po trijų mėnesių“, – sakė I. Juozapaitienė.
Grafų Tiškevičių laikus menanti medinė vila sovietmečiu buvo gerokai pakeista, tad specialistams teko nelengva užduotis – atkurti tikrąjį „Anapilio“ veidą. Kadangi senieji šio pastato brėžiniai nėra išlikę, atkurti autentišką vilą specialistams teko netgi pasitelkiant senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas. Po išsamių tyrimų, buvo nustatyta, kurios „Anapilio“ interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato suplanavimas, netgi kokia buvo vilos sienų spalva. Remiantis specialistų išvadomis, bus atkuriamas tikrasis „Anapilio“ veidas.
Ne tik palangiškiai pripažįsta, jog grafų Tiškevičių laikus menantis „Anapilis“ turi išskirtinę aurą, viliojančią svečius bei leidžiančią čia jiems pasijusti itin jaukiai tiek atlikėjams, tiek ir klausytojams. „Anapilis“ yra pastatas su gilia istorija, kuri, manau, dar ilgai išliks visų atmintyje. Garsioji šios vilos aura yra išlikusi iš tų laikų, kai „Anapilyje“ dažnai koncertuodavo maestro Vytautas Kernagis, taip pat – Arina, Kostas Smoryginas, Andrius Mamontovas ir kiti estrados grandai. Daugeliui „Anapilis“ asocijuojasi būtent su muzikos klubu, tad visi palangiškiai džiaugsmingai sutinka žinią apie planuojamą „Anapilio“ restauraciją“, – kalbėjo Palangos kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys. Jis pabrėžė, jog restauruojant „Anapilį“ pirmajame aukšte esanti koncertų salė, kuri pristatyta buvo sovietmečiu, taip pat bus atnaujinta – čia galės vykti miesto renginiai, akustiniai, dainuojamosios poezijos koncertai.
Tačiau kurorto vienu iš kurorto simbolių vadinama vila yra vertinga ne tik savo išskirtine aura – tai yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, paminklas, susijęs su Palangos istorija. Šis pastatas, iškilęs 19 a. pabaigoje, yra laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų.
Sutvarkius „Anapilį“ mieste atsiras vieta, kurioje bus galima susipažinti su vieno iš didžiausių Lietuvos kurortų istorija – rekonstruotame „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį, jog kurortas iki šiol neturi muziejaus, kuriame būtų eksponuojama medžiaga, padedanti atskleisti krašto išskirtinumą, susijusį su žvejyba, uostu, muitine ir pasieniu, kurorto kūrimu, knygnešiais, garsiąja Palangos progimnazija ir jos auklėtiniais ir kita. Tad, mero teigimu, „Anapilį“ restauravus ir pritaikius Palangos kurorto muziejaus veiklai, būtų ne tik išvengta realios kultūros paveldo vertybės sunykimo grėsmės, bet ir skatinamas kultūrinis turizmas.
Šiuo metu „Anapilyje“ vyksta kurorto meno kolektyvų repeticijos, nedideli koncertai, čia taip pat yra įrengtos Palangos kultūros centro administracinės patalpos.