Botanikos parko pavadinimas buvo suteiktas 1960 m., tačiau šaliai atgavus nepriklausomybę dėl vardo kilo nemažai diskusijų. Tarp siūlymų vyravo du galimi variantai – Tiškevičių arba Birutės. Nuomonių skirtumo neišvengta iki šiol.
Svarstyti klausimą dėl Palangos parko pavadinimo, pakeičiant žodį „botanikos“ į „Tiškevičių“ ar „Birutės“, kurorto savivaldybei siūlyta dar 1997 m. vykusios mokslinės konferencijos, skirtos Palangos parko šimtmečiui, rezoliucijoje. Prieš keletą metų surengta miesto gyventojų apklausa parodė, jog nemaža dalis palangiškių pritaria istoriniam Birutės pavadinimui.
Su siūlymu parką pavadinti Birutės vardu praėjusiais metais į Palangos merą kreipėsi Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubas. Netrukus po to gautas ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos raštas, kuriame išdėstyti faktai ir prašymas parkui sugrąžinti Birutės vardą. Šiemet rugpjūtį Palangos meras Šarūnas Vaitkus sulaukė dar vieno analogiško Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nario Regimanto Pilkausko raginimo.
Palangos Birutės parko vardo šalininkai, įrodinėdami, jog reikia įamžinti minėtos kunigaikštienės, o ne grafų vardą, akcentuoja, jog patys Tiškevičiai parką buvo pavadinę Birutės vardu, taip išreikšdami pagarbą legendiniam Birutės kalnui bei šventam Birutės miškui, kuriame parkas ir buvo įkurtas. „Abejones dėl senojo parko pavadinimo visiškai išsklaidė užrašas ant 1995 m. Versalio nacionalinės aukštosios sodininkystės mokyklos archyve surasto autentiško 1899 m. parko plano: Parc de la Birouta. Tai dar kartą patvirtino ir neseniai surastas prancūzų kraštovaizdžio architekto, Palangos parko projekto autoriaus Eduardo Andrė laiškas, adresuotas į Birutės rūmus Palangoje“, – nurodė Lietuvos architektų kraštovaizdžio sąjungos atstovai.
Ketvirtadienį svarstant parko pavadinimo klausimą miesto Taryboje, Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius pabrėžė, kad niekas kurorte neabejoja, jog Tiškevičių giminės vardą Palangoje įamžinti reikia, tačiau istorinio parko pavadinimo grąžinimas esą turėtų būti atsietas nuo Tiškevičių vardo. Kaip pagrindinį argumentą V. Rekašius nurodė parko architekto E. F. Andre parengtą parko planą, kuriame ranka užrašytas pavadinimas, įvardijantis Birutės vardą. „Tai buvo planas su aiškiu, ryškiu Birutės parko pavadinimu“, – pabrėžė V. Rekašius.
Ilgametis parko vadovas Antanas Sabeckas, be jau minėtų, turi ir daugiau argumentų įamžinti Birutės vardą. Bene pagrindinis – grafų Tiškevičių pageidavimas. Sugrąžinti istorinę tiesą, A. Sabecko nuomone, yra labai svarbu. „Nuo pat parko kūrimo pradžios jis buvo vadinamas Birutės vardu. Darau prielaidą, jog tokį pavadinimą grafas suteikė, nes buvo aukštos kultūros žmogus, kuris jautėsi atėjęs į Birutės valdas. Juk kai formuojant parko erdves reikėjo išvalyti maždaug 2 hektarus miško, vietos gyventojai atsisakė dirbti. Tąkart grafui teko samdyti vokiečius iš Nemirsetos. Manau, jog Tiškevičius jautė skolą, kad išdrįso įeiti į Birutės valdas, juo labiau kad šis parkas ilgą laiką buvo laikomas šventu, iki 19 amžiaus čia dar vykdavo apeigos“, – sakė A. Sabeckas.
Tikimasi, jog parkui sugrąžinus Birutės vardą, tai taps paskata miesto svečiams, o ypač moksleiviams bei jaunimui, domėtis istorine praeitimi.
