Praėjusią savaitę buvo lyginamas sklypas Palangoje, Vytauto gatvėje. Šiame sklype, kur pagal dabartinį planą planuojami teniso kortai, buvo lyg žemių kalva. Bandant ją nukasti atsivėrė betono bunkeris.
Darbai buvo sustabdyti, į vietą atvyko paveldosaugininkas.
Pirmadienį statinį apžiūrėjęs Kultūros paveldo departamento vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad atkastas bunkeris – neabejotinai didžiausias iš Palangoje išlikusių tokių statinių. Iš viso Lietuvoje tokių bunkerių yra 101. Vien Palangoje – bent 6.
Ar tikrai atradimas?
Sklypo savininkui atstovaujantis Egidijus Aleksiūnas stebėjosi, kad šis bunkeris paveldosaugininkams prilygsta atradimui. Anot jo, net topografinėse nuotraukose jis buvo pažymėtas.
Tačiau, anot jo, kai buvo perkamas beveik 2 hektarų ploto sklypas, peržiūrėti visi įrašai. Niekur nebuvo fiksuota, kad sklype esantis objektas galėtų būti paveldas. Išsiaiškinta, kad teritorija nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, o esantis požeminis statinys – neregistruotas.
Maždaug 133 kvadratinių metrų ploto betono bunkeris stovi 2 hektarų ploto sklypo viduryje.
E.Aleksiūnas teigė, kad šiame sklype planuojama įrengti teniso kortus. Kortai būtų uždaro tipo. Siekiama, kad į kurortą atvyktų kuo daugiau šio sporto entuziastų. Sklypas ir įsigytas su ta mintimi, kad – netoli tarptautinis oro uostas. Galima būtų rengti tarptautines varžybas. Šiuo metu vyksta pradinė projektavimo stadija.
„Kaip ir galima jį būtų integruoti. Tačiau kyla klausimas, kokias emocijas toks statinys kelia žmonėms. Įvairios tos nuomonės. Vieną kartą užeis, apžiūrės ir išeis. Daugiau negrįš. Nelabai mes čia matome ir kokią kavinę. Vietiniai praeina ir komentuoja: „O, koks baisus!“ Ar reikia tokio objekto? Ar jis bus lankomas?“ – svarstė pašnekovas.
Panašios nuomonės buvo ir juos konsultavę architektai, kurie kėlė klausimą, kiek tokie statiniai patrauklūs turistams.
Atkreiptas dėmesys, kad kiti bunkeriai taip pat nėra pripažinti vertybe ir nėra saugomi.
Laikyti chemikalai
E.Aleksiūnas teigė nedrįsęs pats eiti į statinio vidų. Vietiniai pasakojo, kad šiame sklype sovietmečiu buvo plytelių gamykla. Bunkeryje buvo laikomi įvairūs chemikalai. Matoma, kad galimai jais suteptos ir bunkerio vidaus sienos.
Tai, kas paveldo ekspertams pasirodė įdomu, vietos gyventojams esą nėra jokia naujiena. Keli teigė čia vaikystėje žaidę. Esą storų sienų bunkeryje yra ir šulinys su vandeniu. Ar tai buvo atsarginis išėjimas karo metu – galima tik spėlioti.
„Sovietmečiu norėta jį sprogdinti, tačiau įvertinta, kad sienos per storos ir reikės daug sprogmenų. Tai esą būtų pakenkę aplinkiniams pastatams. Todėl nueita paprastesniu keliu – užvertė žemėmis“, – teigė sklypo savininko atstovas. Tai, jo manymu, galėjo būti panašiu laiku kaip Palangos reabilitacijos ligoninės statybos.
Siūlys atverti turistams
Kiek kitokios nuomonės laikosi paveldosaugininkams atstovaujantis L.Kavaliauskas. Anot jo, bunkeris išskirtinis tuo, kad yra vienas didesnių ir buvo po žeme.
„Senbuviai sako, kad žinojo, jog čia būta bunkerio. Užverstas jis išbuvo bemaž pusę amžiaus, todėl dauguma praeidavo kalvelę ir nė neįtarė, kas po žemėmis. Jis įdomus tuo, kad yra toks didelis. Latviai ir lenkai tokius objektus yra gerai išnaudoję turizmui. Tai siūlyčiau ir šiuo atveju: ar kokį pažintinį taką sukurti, į kurį būtų įtraukti visi kariniai Palangos objektai. Galima įrengti apžvalgos aikštelę. Tereikia tik išsivalyti, teritoriją sutvarkyti ir įrengti stendą. Vėliau gali atsirasti ir legenda. Galbūt ilgainiui atsiras ir koks bunkerio vardu pavadintas kvartalas“, – svarstė L.Kavaliauskas.
Anot jo, investicijų daug nereikėtų – objektas įdomus pats savaime.
Jis teiks siūlymą prie vietos savivaldybės veikiančiai komisijai vertinti šį bunkerį. Nuo jų sprendimo priklausys, ar objektas bus pripažintas paveldu.
Kai teigiamą pavyzdį jis pateikė Klaipėdoje, Lakštučių gatvėje, nuo karo likusią slėptuvę. Patalpos buvo kiek įmanoma išsaugotos ir panaudotos šių dienų reikmėms. Dalyje jų veikia biblioteka, jaunimo centras.
Vienas pats – ne toks įdomus
Palangos turizmo informacijos vadovė Rasa Kmitienė teigė, kad objektas tam, kad būtų lankomas, turi būti paruoštas. Reikalinga infrastruktūra, surinkta istorinė medžiaga. „Vienas pats jis nebus labai įdomus. Reikia galvoti ir kurti maršrutą, kuris suvienytų visus tokius objektus. Jei atsirastų tokia iniciatyva, mes galėtume prisidėti. Gal pradžioje žmogiškaisiais ištekliais, padėdami ieškoti informacijos“, –svarstė R.Kmitienė.
Anot jos, iki šiol Palanga negalėjo pasigirti galinti ką nors pasiūlyti pamatyti besidomintiems karo istorija. Keli objektai yra, tačiau informacijos apie juos – mažai.
