Parodoje pristatoma per 40 kūrinių, kuriuos Lietuvos dailės muziejui dovanojo dailininko sesuo Irena Lagauskaitė. Visa padovanota kolekcija, kurią sudaro per 200 kūrinių, šių metų pavasarį buvo pristatyta lankytojams Vilniuje, Radvilų rūmuose.
Lietuvos grafikos istorijoje Leonas Lagauskas (1928–2010) žinomas kaip išskirtinio talento piešėjas ir estampo meistras, klasikinės grafikos technikos – oforto – tradicijų puoselėtojas, Vilniaus daugiaplanių panoramų ciklo ir virtuoziškų piešinių portretų galerijos autorius, ilgametis pedagogas, Lietuvos valstybinio dailės instituto docentas, profesorius.
Parodoje „Leonas Lagauskas. Estampai. Piešiniai. 1954-2009 metų kūryba“ lankytojams pristatoma per 40 kūrinių ir tai tik nedidelė dalis kūrybinio palikimo, kurį Lietuvai dovanojo ir Lietuvos dailės muziejui perdavė dailininko sesuo I.Lagauskaitė.
„Dailininko mėgstamomis oforto, litografijos ir minkštojo lako technikomis sukurtuose estampuose vyrauja džiugūs, optimistiški vaizdai, kuriuose pinasi istorija ir dabartis, susimąstymas ir lyrinės nuotaikos. Lagausko estampams būdinga klasikinių tradicijų tąsa – detaliai modeliuota forma, raiškus piešinys“, – pasakoja parodos kuratorė Regina Urbonienė.
Lagauską ypač išgarsino meistriškų peizažų ciklas „Senojo Vilniaus panoramos“ (1971–1979).
Penkiolikoje ofortų dominuoja horizontalios daugiaplanių vaizdų kompozicijos. Įvairiais rakursais, piešdamas nuo skirtingų Vilniaus kalvų, dailininkas įamžino sostinės vaizdus, atskleisdamas miesto architektūros ir gamtos grožį, pagyvindamas kompozicijas smulkutėmis žanrinėmis mizanscenomis.
Didžiausią L.Lagausko kūrybinio palikimo dalį sudaro piešiniai, liudijantys neeilinį dailininko meistriškumą. Portretai, sukurti studentiškų praktikų metu pastele, anglimi, sangvinu ar paprastu pieštuku, vaizduoja ir mokslo, meno elitą, ir paprastus kaimo žmones. Atidaus ir aštraus žvilgsnio dailininkas sugebėdavo gyvai, greitai, vos keliais brūkštelėjimais, perteikti portretuojamųjų nuotaikas. Jis jautė kiekvienos piešimo technikos specifiką ir, siekdamas gilesnės portretuojamojo charakteristikos, rinkosi ją neklysdamas.
Ypač vertinga Lagausko meninio palikimo dalis – eskizai iš natūros, fiksuojantys Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų senamiesčio kampelius, architektūros detales, medžius, praeivius. Stebina jo nesilpstantis noras eskizuoti, kasdienis rankos miklinimas, nuolatinis piešimas. Per tai – ir linijos grakštumas, štricho laisvumas, netikėti siužetai, piešinių įvairovė.
Paroda antradienį atidaroma 18 val. Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) .
