Į Klaipėdos administracinį teismą kreipėsi asociacija „Mūsų Kunigiškės”, vienijanti šioje vietovėje gyvenančius arba sodybas turinčius žmones. Pasak šios asociacijos direktoriaus Motiejaus Garbos, vietos gyventojai mato kitų alternatyvų ir geresnių sprendimo būdų, kaip nekertant miško įrengti stovėjimo vietas vasarą į pajūrį plūstantiems žmonėms. Asociacijos atstovai patys sudarė planą, kur tokios vietos galėtų atsirasti.
„Suprantame, atvažiuoja daug poilsiautojų, centre per mažai vietų, bet nemanome, kad reikia drastiškai paimti ir kirsti mišką. Kaip asociacija esame padavę savivaldybę į teismą dėl priimto specialaus plano, manome, kad jis neteisėtas, buvo daug procesinių pažeidimų jį rengiant. Pabrėžiame, kad mes ne prieš, jog toks planas būtų rengiamas ir rekonstruojama tikrai prastos būklės Užkanavės gatvė, bet tai turi būti derinama su gyventojais, o tai nebuvo daroma. Šis planas apima ir miško iškirtimą“, – pasakojo M.Garba.
Asociacijos žiniomis, pradžioje planuota iškirsti maždaug 0,9 ha teritoriją, iš viso 616 medžių, tai yra brandžių pušų, kurios yra visai šalia pajūrio. Tačiau, panašu, jog užmojai kur kas didesni, norima iškirsti apie 2 ha miško.
Asociacijos žiniomis, pradžioje planuota iškirsti maždaug 0,9 ha teritoriją, iš viso 616 medžių, tai yra brandžių pušų, kurios yra visai šalia pajūrio. Tačiau, panašu, jog planai kur kas platesni, norima iškirsti apie 2 ha miško.
„Mūsų siekis, kad būtų kertama mažiau. Miškas yra tarp jūros ir gyventojų pastatų, jis ten buvo specialiai pasodintas, kad padarytų užuovėją, neneštų smėlio, dabar lengva ranka nori pradėt kirtimus nepasitarę. Ne vienam gyventojui svarbus miškas, jis atlieka apsauginę funkciją. Nenumatoma nei taršos prevencijos priemonių – nei šiukšlinių, nei tualetų. Norima tiesiog padaryti aikšteles, kad visi eitų „kiaurai“, nei takelių naujų nenumatoma, nieko“, – sako M.Garba, bandęs susisiekti su kurorto meru ir administracija, tačiau pasak atstovo, kontakto vengiama, o norėta tiesiog susėsti prie stalo ir ieškoti kompromisų.
Rinko parašus
Savivaldybės planams nepritarianti bendruomenė dar pernai rugsėjį raštu kreipėsi į vietos valdžią, pridėdama 97 gyventojų parašus. Raštą pasirašę gyventojai sutiko bei paragino savivaldybę atlikti apgailėtinos būklės Užkanavės gatvės rekonstrukciją, paklojant naują asfalto dangą ir pagaliau įrengiant gatvės apšvietimą.
Tačiau gyventojai prieštaravo savivaldybės planuojamam naujų automobilių vietų įrengimui valstybinio miško sąskaita ir prašė savivaldybės kartu su vietos bendruomene apsvarstyti visas galimybes dėl tokių vietų įrengimo alternatyvų ir parinkti optimalų šio klausimo sprendimo būdą, tinkamą ir vietos gyventojams, ir miesto svečiams, bei darantį kuo mažesnę žalą gamtai. Pasak M.Garbos, atsako į raštą nesulaukta.
Šių metų kovą savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Kunigiškių teritorijos architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą. Jame numatyta išbraukti 1,9 ha Valstybinės reikšmės miškų plotų, tai yra išmiškinti teritoriją ir ten įrengti apie 400 automobilių stovėjimo vietų. Šį specialųjį planą asociacija „Mūsų Kunigiškės“ apskundė teismui.
Į teismą šie reikalai buvo nukeliavę ir 2015 metais, kuomet savivaldybė jau turėjo planų įrengti stovėjimo vietas pagal pačios sau išduotą statybos leidimą. Šis leidimas buvo panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo. Teismas konstatavo, kad savivaldybės planuojami atlikti statybos darbai prieštarauja miškų įstatymų reikalavimams, nes darbus ketinama vykdyti 0,9 ha teritorijoje, apimančioje valstybinės reikšmės miško žemę, kuri nėra išbraukta iš Valstybinės reikšmės miškų plotų. Panašu, kad specialųjį planą parengusi savivaldybė miškų plotą dar padidino, mat dabar kalbama apie 1,9 ha teritoriją.
2 mėnesiai – 2 hektarai
Asociacijai atstovaujantis advokatas Marius Rindinas Klaipėdos administraciniame teisme teigė, jog dėl dviejų mėnesių sezono, kuomet suplūsta daug poilsiautojų, savivaldybė numatė iškirsti 2 ha miško plotų.
Kokiu principu pasirinktos šitos teritorijos? Baksnojimo principu. Dokumentas parengtas ignoruojant Miškų įstatymo nuostatas. Bendruomenė parengė planą, 150 automobilių statymo vietų galima įrengti nekertant medžių, – sakė advokatas.
„Kokiu principu pasirinktos šitos teritorijos? Baksnojimo principu. Dokumentas parengtas ignoruojant Miškų įstatymo nuostatas. Bendruomenė parengė planą, 150 automobilių statymo vietų galima įrengti nekertant medžių“, – sakė advokatas, teisme argumentuodamas, jog specialus planas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir cituodamas Miškų įstatymą, kuriame nurodoma, jog prioritetas išmiškinant turi būti teikiamas kirtavietėms, nuvirtusiems medynams.
„Savivaldybė sau išdavė leidimą projekto pagrindu. Nurodyta, kad iškirs 616 medžių ir taškas. Mes sakome, kad planuojant ir kertant reikia žiūrėti, kaip tą darai, o ne kirsti viską, kas patenka, ir tiek“, – kalbėjo M.Rindinas.
Gaila miškų – netieskim aplinkkelių
Palangos savivaldybei teisme atstovaujantis Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas retoriškai klausė, kodėl bendruomenė neužginčijo Palangos aplinkkelio statybų, kuomet buvo iškirsta dešimtis kartų didesnė miško teritorija.
„Jeigu manome, kad reikia visuomenei – reikia. Čia miško statusas tas pats. Aplinkkelio visuomenei reikėjo ir jis pasiteisino. Juridiškai tas pats.
Siūlau ir greitkelį į Vilnių naikinti, nes kažkada ten buvo miškai“, – savivaldybės poziciją gynė V.Korsakas.
V.Korsakas stebisi, kodėl asociacija, matydama pažeidimų, viešojo intereso ginti nesikreipė į prokuratūrą. Jo teigimu, specialusis planas priimtas laikantis visų procedūrų, jose savo siūlymus galėjo teikti ir bendruomenė.
Siūlau ir greitkelį į Vilnių naikinti, nes kažkada ten buvo miškai, – savivaldybės poziciją gynė V.Korsakas.
„Visai Lietuvai kažkur mašinas reikia sustatyti, – kalbėjo teisininkas. – Reikėjo visuomenei pristatyti savo variantus, kuris geresnis, kuris blogesnis, ar jie sutinka. Procedūros jau pasibaigė.“
V.Korsakas su asociacijos skundu nesutinka ir teigia, jog ši buvusi įkurta artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams kaip kelių asmenų bendruomenė, o kai kurie asmenys greičiausiai pretenduoja į politinius postus. Kol buvo rengiamas ir viešinamas specialusis planas, tokios asociacijos esą nė nebuvo. V.Korsako teigimu, specialųjį planą patvirtino visos reikiamos institucijos, jų išvados buvusios teigiamos.
Automobiliams ar namams?
Palangos savivaldybės tarybos patvirtintą specialųjį planą rengė bendrovė „Sweco Lietuva“. Anot bendrovės atstovo Remigijaus Šimkaus, pradėjus rengti specialųjį planą savivaldybė jau turėjo parengtą automobilių statymo planą, tad bendrovė nebuvusi jo autorė, jis tiesiog buvo perkeltas ir atspindėtas dokumente.
Paklaustas, kodėl buvo rengiamas ne bendrasis planas, o specialusis planas, R.Šimkus teigė, jog tuo metu tai buvo aukštesnio lygio dokumentas ir norėta parengti tokį dokumentą, kuriuo vadovautųsi savininkai rengdami detaliuosius planus. Pagal galiojančias teisės normas specialieji planai apima platesnį spektrą paslaugų.
Tiesa, nerimo asociacijos nariams sukėlė tai, jog specialiuoju planu sudaroma galimybė keisti paskirtį iš gyvenamosios į komercinę. Advokatas M.Rindinas užsiminė, jog išpjovus tokį kiekį medžių, nebūtų nuostabu, jog palei mišką imtų dygti gyvenamieji namai.
Institucijos palaiko savivaldybę
Teismo procese kaip trečiosios šalys dalyvauja įvairios institucijos, patvirtinusios specialųjį planą. Visos jos laikosi pozicijos, jog asociacijos „Mūsų Kunigiškės“ skundas yra nepagrįstas.
Nacionalinė žemės tarnyba teisme išsakė savo poziciją, jog teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija ir viskas atlikta tinkamai.
Statybos inspekcijos atstovė teisme teigė, jog planą tikrinusi specialistė tinkamai atliko savo darbą, tad dokumentas parengtas laikantis visų teisės aktų.
Asociacijos motyvai, jog reikėtų pasirinkti kirtaviečių, žuvusių medynų ir pan. teritorijas, neturi pagrindo, nes Užkanavės gatvėje tokių tiesiog nėra.
Specialųjį planą patvirtino ir Valstybinė miškų tarnyba. Miškotvarkos skyriaus vedėjas Leandras Deltuva teisme teigė, kad vertinant šį planą atsižvelgta, jog išdėstyti tikslai atitinka išimtinius atvejus, kuomet medžius planuojama iškirsti naujiems koridoriams formuoti, inžinerinių ir kitų tinklų tiesimui. Įvertinusi dokumentą tarnyba pateikė teigiamą išvadą ir neprieštaravo šio dokumento nuostatoms.
Pasak L.Deltuvos, tarnyba neturi pareigos vertinti alternatyvių galimybių, nes teritorijų planavimu neužsiima. Atstovo teigimu, asociacijos motyvai, jog reikėtų pasirinkti kirtaviečių, žuvusių medynų ir pan. teritorijas, neturi pagrindo, nes Užkanavės gatvėje tokių tiesiog nėra.
Rekonstrukcijos greit nebus
V.Korsakas 15min teigė, jog specialusis planas buvo parengtas siekiant rekonstruoti Užkanavės gatvę ir įrengti papildomų stovėjimo vietų, tačiau šių darbų dabar teks laukti ilgai, mat, kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas panaikino išduotą statybos leidimą.
„Mano siūlymas buvo palikti esamą leidimą, jį koreguoti, projektą vykdyti dalimis, bet jie nusprendė panaikinti. Visas absoliučiai procedūras reikės pradėti iš naujo, o tai mažiausiai keleri metai, o gal ir dešimt“, – įvertindamas, jog skundžiami viešieji pirkimai ir iškyla trukdžių įgyvendinant projektus, sakė V.Korsakas.
Pavaduotojo teigimu, Palangai reikia spręsti automobilių stovėjimo problemą, nes visa Lietuva stato automobilius ir gatvės yra perpildytos.
