„Nesuprantu, kur žmonės?“, – retorinį klausimą iškėlė tris japoniškų ledų mochi pardavimų taškus Vilniuje turinti „Motiko Lithuania“ vadovė Jorūnė Stonienė.
Paraginta kitų, moteris šiemet verslo ėmėsi ir Palangoje, tačiau tikina dar nepajutusi to žadėto „stebuklingo pirkimo“. J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse prekybą vykdanti verslininkė atskleidė kasdien vidutiniškai parduodanti apie 650 išskirtinių ledų porcijų.
Jai antrina ir apgyvendinimo sektoriuje ne pirmus metus besisukančios moterys: laisvų kambarių – ne vienas ir ne du. Šių metų birželis buvo šaltas, tad atsigriebta buvo tik per ilgąjį Joninių savaitgalį.
„Viskas nuo orų priklauso, tačiau net lenktynių savaitgaliui neužimta viskas, kaip būdavo įprasta anksčiau. Lietuviai nebevažiuoja, daug užsakymų pareina iš užsieniečių. Pagausėjo šiemet ypač estų“, – stebėjosi viena moteris, nuomojanti kurorte kambarius.
Pasak jos, kavinėse kainos pakilo nedaug – jei anksčiau pietus buvo galima pavalgyti už 5 eurus, šiemet jie atsieis 6,5 euro. Toks kilimas, atsižvelgt į tai, kad „kainos kilo visur ir visko“, neturėtų stebinti.
Eilių nebeliko
Vis dėlto, klientų stygių maitinimo sektorius jaučia. Jei pernai prie tokių populiarių vietų, kaip „Šilelis“ ar „A-petit“ net ir savaitės viduryje nusidriekdavo norinčiųjų papietauti eilės, šį vidurvasarį to vaizdo jau nematyti. Valgytojų yra, bet laisvo stalelio jiems ilgai laukti nereikia.
Palangoje sklando juokelis, kad vietos verslininkai ruošiasi paduoti meteorologijos tarnybą į teismą – vis pranašauja tuos blogus orus. Manoma, kad poilsiautojai taupydami ruošiasi naujam šildymo sezonui, tad sunkiai šią vasarą atveria pinigines.
„Kas gali sau leisti atostogauti, ne čia sėdi. O kas negali, su „Maximos“ maišeliu Palangos pajūry guli“, – kad kurorto lankytojai nieko nebeperka, patikino viena kalbinta moteris.
Poilsiautojai net ir bilietų į renginius nebeperka iš anksto.
Bėda po vieną nevaikšto
„Pajūrio kepyklėlės“ direktorius Deividas Mazuch patvirtino, kad klientų sumažėję gal 20 proc., o ir tų, kurie užsuka į kepyklėlę, pirkinių krepšelis sumenko.
„Jei kainos kyla, o alga – ne, gali mažiau sau leisti. Atšaukė gal žmonės planuotas atostogas, ėmė taupyti“, – spėjo verslininkas, pripažinęs, kad geriausias mėnuo kepyklai dažniausiai būna rugpjūtis.
Pasijuto, anot jo, ir tai, kad neliko rusų – jie tai tikrai netaupydavo: pirkdavo gardėsių ne tik sau, bet ir lauktuvėms.
Pats sezonas, kaip paaiškino verslininkas, šiemet prasidėjo vėliau – birželio viduryje. Ir baigsis, tikėtina, su vasaros pabaiga. Pernai ir užpernai buvo kiek kitaip – lietuviai į Palangą veržėsi jau gegužę, o ir rugsėjį netrūko poilsiautojų.
„Kai ateina blogas laikas, viskas iš eilės būna. Bėda po vieną nevaikšto. Blogas oras, karas Ukrainoje, savikaina didelė, infliacija išaugo – viskas vienu metu. Kodėl meteorologai niekad nesako, kad, tikėtina, bus geras oras, bet gali būti ir prastesnis? Nuolat kartoja, kad bus prastai, bet gal ir gerai. Juokaujam, kad gal turizmo agentūros čia tas prastų orų prognozes užsako, kad galėtų parduoti keliones į užsienį. Vis kartoja, kad tiek pat kainuos poilsis, tik orai ten garantuoti, o čia – ne. Atrodo, kad tie, kurie prognozuoja orus, daro reklamą agentūroms. Sako, kad ryt lis, o 28 laipsniai būna“, – šyptelėjo kepyklėlės vadovas.
Po gerų metų sunku žengti atgal
Per Jonines, pasak verslininko, mažai kas buvo užsisakę nakvynę į priekį. Kai tik paskelbė gerus orus, per savaitę viskas buvo išnuomota.
Jų įmonė taip pat valdo ir tris apgyvendinimo įstaigas Palangoje – šių užimtumas, net per garsiąsias lenktynes, nėra šimtaprocentinis. Per abu viešbučius savaitgaliui yra likę laisvi 4-5 kambariai.
Atrodo, kad tie, kurie prognozuoja orus, daro reklamą agentūroms.
„Pastaruosius dvejus metus tokių dalykų nebūdavo. Jei būtume pažiūrėję pernai „Booking“ platformą, tai rodydavo 0 vietų. Taip, gali nustatyti kainą ir greitai parduoti. Arba gali spekuliuoti: pasilikti porą kambarių, nes žinai, kad bus visur užimta, ir pasiūlyti juos aukšta kaina paskutinę akimirką. Gali taip sužaisti. Pernai tai suveikė per ralį – nebuvo vietų, gal vienas brangus kambarys už 2 tūkst. eurų parai buvo likęs Palangoje. Mūsų 72 vietų hostelis, naujas, bet su bendrais patogumais, dviaukštėmis lovomis – ir tas užsipildė už vidutinę 80-100 eurų kainą parai.
O dabar pažiūrėkite, kiek daug yra laisvų vietų. Mes tą ir sakom, kad praėję pandeminiai dveji metai buvo nesveiki metai, viskas labai šoko. Jei pažvelgtume į pastarąjį dešimtmetį, tai dabar stabilūs tie metai, grįžom į 2019 metus. Tik iš to gero, kas buvo pastaruosius dvejus metus, labai sunku nusileisti atgal į normą. Žinot, kai pakelia algą, o dabar pasako, kad reikės sumažinti – niekam nepatinka“, – nusijuokė D.Mazuch.
Štai jų hostelyje anksčiau apsistodavo vien į kurortą dirbti vasarai atvykstantys darbininkai, bet dabar, pasak pašnekovo, sumažėjo ir jų, verslas šiemet samdo mažiau darbuotojų.
„Pernai gegužę hostelis jau buvo 100 procentų užpildytas, o dabar net vidurvasarį turime apie 90 proc. užimtumą. Mes šiais metais taip pat turime vienu žmogumi mažiau gamyboje. Asortimento nesumažinome, bet kepame mažiau“, – paaiškino D.Mazuch.
Praėję pandeminiai dveji metai buvo nesveiki metai.
Pasak verslininko, jei pernai metais užsieniečiai klientai sudarė vos 5 proc., šiemet jų jau – 35 proc.
Prie apžvalgos rato nutįsta eilės
Dainius Drungilas, Palangos pramogų verslo senbuvis, kurio žinioje – batutų parkas J.Basanavičiaus gatvėje, dviračių nuoma ir šiemet ėmęs veikti apžvalgos ratas, 15min taip pat pripažino, kad klientų srautas sumažėjęs keliomis dešimtimis procentų.
„Taip, žmonių sumažėjimas yra jaučiamas visuose sektoriuose. Dėl ralio pastarosiomis dienomis poilsiautojų šiek tiek padaugėjo, bet bendra pusės vasaros tendencija yra tokia. Buvome išlepinti pandeminių metų, kai lietuviai gausiai pas mus važiavo. Bet nėra taip, kad nebūtų žmonių kritiškai“, – reziumavo D.Drungilas.
Paklaustas, kaip sekėsi startuoti su naująja pramoga – apžvalgos ratu, verslininkas patikino, jog pirminiai lūkesčiai yra pateisinti. Kadangi tai naujiena, žmonės noriai sukasi, laukia eilėje. O jų išties pasitaiko – kartais laukiančiųjų „gyvatėlė“ nusidriekia ne vieną dešimtį metrų.
„Būna, kad tenka palaukti eilėje 20 minučių. Daugiausiai – pusę valandos. Bet kai vienu metu gali suktis 160 žmonių, veikia dvi kasos, greitai eilės tirpsta“, – teigė verslininkas.
Populiariausios valandos – vakarinės, kai visi nori iš aukštai stebėti saulėlydį. Tačiau atėję dieną, kai nėra eilių, žmonės pavieniui ar poroje gali kilti vienoje kabinoje. Vakare tokios prabangos jau gali ir neturėti, arba teks susimokėti už „nuosavą“ kabiną 50 eurų.
Kaip atskleidė D.Drungilas, kartais ir per vėjuotas dienas apsimoka kilti apžvalgos ratu – tuomet nuostabiai grožiu atsiskleidžia banguota jūra.
Turguje – dvigubai mažiau klientų
Gana liūdnomis nuotaikomis gyvena ir Palangos turgaus prekeiviai. Pasak kai kurių, prastesnio pirkimo nebuvę gal 17 metų.
„Žmonės nežino, kas rudenį bus. Taupo. Elektra brango, nuoma brango, per krizę ir be darbų yra likusių. Prasti orai tikrai nėra didžiausia problema. Žinokit, dvigubai mažiau klientų nei anksčiau“, – patikino viena vaisių, uogų bei daržovių prekeivė.
O štai rusai, anot kitos prekiautojos, buvo nuostabiausi pirkėjai – netaupydavo, atvažiuodavo poilsiauti, o ne virti valgyti.
„Lietuviai paprašo kelių bulvių ir tušina. Elektros daugiau sunaudoja nei sutaupo. Neva grybų prisigrybavo patys. Iš namų ką atsivežė, tai vieno pomidoro paprašo, 100 gramų trešnyčių. Sakom, juk čia ne baras“, – stebėjosi prekeivė.
„Žinokit, tik žiūrovai dabar turguje – eina, dairosi, kainas lygina“, – patikino kita.
Pasak jų abiejų, nė viename mieste nėra tokių aukštų prekybos vietų nuomos kainų, kaip Palangoje. Nors prekiauja tik vasarą, tenka mokėti už visus metus – kitaip prarasi prekybinę vietą. Taigi 5 mėnesiai turi padengti 12 mėnesių išlaidas, o dar reikia ir išgyventi.
„Buvome žiemą kartą atvažiavę, 30 eurų suprekiavome. 30 eurų! Nebeina šimtais suprekiauti, kaip seniau. Yra miestų, kur turgaus prekeiviai atleisti nuo mokesčių, o čia... Žada pakelti dabar nuomą 100 procentų, įsivaizduojat?“, – nustebino prekeivė.
Paklausta, ką tuomet darys, jei taip nutiks, moteris atsakė: „Kas beliks – užsidarysime. Man iki pensijos keleri metai likę“.
Moka 270 eurų per mėnesį
Štai Janina ir jos dukra Vaida prekiauti pačių surinktais grybais į Palangą atvyksta iš Plungės. Janina tai daro jau 26-erius metus. Moterys už pusę prekybinio stalo moka 6,5 euro per dieną – apsistoja ten, kur būna laisva vieta. Litras grybų parduodamas už 5 eurus.
Jas bekalbinant, buvo likęs vienas neparduotas voveraičių stiklainiukas. Beveik visuomet išparduoda viską, ką atsiveža. O atsiveža 20-25 litrus. Ar apsimoka važiuoti iš Plungės, juk benzinas taip pabrango?
„Vis tiek biški lieka. O kartu ir hobis, prasiblaškai iš namų išvykęs“, – patikino Vaida.
Kaip klientai pasirenka, iš ko grybus pirkti?
„Turime nuolatinių klientų, kurie tik iš mūsų perka. Mato, kad mūsų grybai nuvalyti, standžiau į stiklainiuką sudėti – daugiau jų“, – patikino Vaida, patvirtinusi tą patį, kad šiemet klientų – perpus mažiau.
Žada pakelti dabar nuomą 100 procentų, įsivaizduojat?
Moterys mano, kad viena to priežasčių – nebeatvykstantys rusakalbiai, o dar ir kainos visur taip sukilo. Tiesa, šalia daržovėmis ir uogomis prekiaujančios moterys pabrėžė, kad jų prekių kainos, lyginant su pernai, neaugo, o štai prekyvietės nuomos kaina šoktels daugiau nei dvigubai.
„Buvo už stalą 90 eurų per mėnesį, dabar bus 270. Rudenį ir žiemą pigiau“, – stebėjosi Vaida.
Vidiniai turgaus stalai šeštadieniais būna nukrauti gintaro – prekyba pradedama jau 4 valandą ryto, baigiama – apie 10 valandą.
Dar viena prekeivė pastebėjo, kad ir atvykstančių prekiautojų sumažėjo.
„Man užtenka prisidurti prie pensijos“, – patikino ji.
