„Palanga – didžiausias šalies kurortas. Kaip ir visuose kurortuose, vasara palangiškiams yra ne poilsio laikas, o darbymetis, – sako Š.Vaitkus. – Dirba visi. Laukiame svečių, priimame juos ir stengiamės daryti viską, kad jie ir kitąmet sugrįžtų pailsėti.“
Didelės investicijos
Š.Vaitkaus manymu, Palanga, kurią labiausiai mėgsta pasiausti linkęs jaunimas, pirmiausia yra šeimų kurortas. Dėl to miesto investicijos planuojamos taip, kad jame patogiausiai jaustųsi būtent šeimos.
Birželį kurorte prie jūros bei pušyno išdygo Vaikų parkas. Savivaldybė į jo įrenginius bei aplinką investavo 643 000 Lt. Parke pastatytos iki 7 metrų aukščio laipynės, čiuožyklos. Teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros, parkas apšviestas. Apželdinant parinkta speciali, mindžiojimui atspari, žolė, pasodinti gėlynai. Parko teritorijoje veikia nemokamas bevielis internetas, greta yra įsikūrusi vaikų kavinė.
Meras pasakoja ir apie Šilutės rajono savivaldybės administracijos drauge su partneriais – Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonų bei Neringos savivaldybėmis pradėtą įgyvendinti projektą „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“. Šiuo projektu siekiama sukurti vieningą Klaipėdos regiono oro, vandens ir sausumos transporto sistemą.
Prie jūros – naujas kempingas
Palanga turi daug ambicingų planų. Štai šią vasarą Palangos miesto dalyje, Nemirsetoje, prie pat jūros bus pradėtas statyti europinius standartus atitinkantis kempingas.
Kitąmet turistai jame jau galės gyventi ir pramogauti. Kempingo teritorija bus suskirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Poilsio nameliai bus etnografiniam regionui būdingų šviesaus molio spalvų sienomis bei šlaitiniais deginto molio čerpių stogais.
Kempinge planuojama įrengti bendrojo naudojimo pastatą, skirtą svečiams priimti bei registruoti, daiktams saugoti, 2 maisto gaminimo patalpas, 12 poilsio namelių, 58 vietas autopriekaboms bei karavanams, 59 vietas palapinėms su vietomis automobiliams. Priešais bendrojo naudojimo pastatą numatyta aikštelė, skirta kultūriniams renginiams rengti.
Sportas, kultūra bei dangus
Šią vasarą pradėtas restauruoti ir Palangos simboliu vadinamas Kurhauzas. Po restauracijos jame vėl atgims miesto kultūrinis gyvenimas.
Kitąmet Palanga galės pasigirti universaliu sporto kompleksu, tinkančiu įvairių sporto šakų varžyboms bei treniruotėms. Salėje su universalia danga bus galimybė atitverti 2 arba 3 aikšteles tam skirtu tinklu ir pritaikyti skirtingiems žaidimams vienu metu. Bus įrengtos išstumiamos tribūnos (1500–1700 vietų) ir pastatomos kėdės (500–800 vietų). Sporto kompleksas talpins iki 2500 žiūrovų.
Taip pat rengiami ledo arenos detalieji planai, vasaros koncertų salės projektas, pateikta paraiška ES struktūriniams fondams dėl statybų finansavimo. Moderni salė bus pritaikyta įvairių žanrų koncertams rengti ir galės veikti visus metus.
Į Palangos oro uostą iš Maskvos jau skrenda turistai, svarstoma, kaip į kurorto oro uostą privilioti pigių skrydžių bendroves. Mero teigimu, tikėtina, kad kitąmet į Palangą bus galima atskristi tiesiai iš Londono.
Plėtojama ir infrastruktūra
Š.Vaitkus nepavargsta vardyti investicijų. Be didelių projektų, investuojama ir į miesto kasdienybę: intensyviai tvarkomos dvi link jūros vedančios gatvės – Žvejų bei Kastyčio. Rudenį planuojama pradėti dar vienos link jūros vedančios – Jūratės gatvės – rekonstrukcijos pirmąjį etapą.
Tvarkoma daugiabučių namų kvartalų aplinka – įrengiama papildomų vietų automobiliams statyti, klojami nauji šaligatviai, tiesiamas dviračių takas, sujungsiantis pajūryje esančius dviračių takus su Laukų gatve. Skvere tarp Sodų ir Taikos gatvių rengiama žaidimų aikštelė vaikams.
Šiais metais bus atnaujintas ir Virbališkės takas, kuriuo kasdien vaikšto apie 3500 palangiškių, taip pat bus sutvarkyti Vytauto gatvės šaligatviai.
Per vienerius metus mieste suremontuotos ar rekonstruotos Vasario 16-osios, Medvalakio, Senojo Turgaus, Sodų, Kunigiškių gatvės, arčiausiai jūros esanti Žvejų gatvės atkarpa.
Daugiabučių namų kvartaluose papildomai įrengta apie 200 vietų automobiliams statyti.
Didžiausia atrakcija
Dauguma užsienio kurortų turistams garantuoja gerą orą, šiltą jūros vandenį ir vilioja daugybe viešbučių ant jūros kranto. Kaip su užsienio kurortais gali konkuruoti Palanga? Ypač tada, kai lyja, šalta, o Baltijos jūros vanduo – vos keliolikos laipsnių šilumos.
Š.Vaitkus nesijaučia iš anksto pralaimėjęs. Jo manymu, Palangoje puikiai išplėtotas apgyvendinimo paslaugų sektorius – kurorte yra trys 5 žvaigždutėmis įvertinti viešbučiai, o pagal viešbučių skaičių Palanga šalyje yra antra po Vilniaus.
Didžiausia atrakcija atvykusiesiems būna pasivaikščiojimas po Palangą.
„Gal ir keistai skamba, bet tiesa yra tokia – didžiausia atrakcija atvykusiesiems būna pasivaikščiojimas po Palangą – J.Basanavičiaus gatvę, Botanikos parką, kuris yra vienas iš gražiausių Rytų Europoje, ir, aišku, pasivaikščiojimas pajūriu, – kalba Š.Vaitkus. – Esant prastesniam orui smagu laiką leisti kavinėse, kurių, įskaitant barus ir restoranus, Palangoje yra 85.“
Kultūros mėgėjai šaltas dienas ar vakarus gali praleisti Gintaro, A.Mončio, J.Šliūpo muziejuose. Įvairios muzikos koncertai, meno vakarai vyksta kultūros centruose „Ramybė“ ir „Vandenis“. Čia galima pamatyti ir spektaklių. Įvairios parodos, susitikimai su žinomais žmonėmis vyksta miesto bibliotekoje.
Grožio, vandens procedūrų mėgėjai gali apsilankyti vienoje iš 10 sanatorijų ar viename iš 9 SPA centrų. Įvairių procedūrų siūlo ir viešbučiai. Sušilti galima pasirinktame pirčių komplekse, atsipalaiduoti bei pailsėti – viename iš daugybės baseinų, sveikatinimo vonių ar kt.
Palangoje veikia ne vienas sporto klubas, norintieji gali pažaisti boulingą. Poilsiautojams ir patiems palangiškiams patinka pasivažinėti pušynais palei jūrą nusidriekusiu dviračių taku, kuriuo važiuojant pro pušų properšas matyti jūra. Tako ilgis – maždaug 40 kilometrų.
Pasiūlyti Palanga gali ir vandens pramogų: pasiplaukiojimą laivu ar vandens motociklais, jėgos aitvarus ir kita.
Paplūdimiai, kokių dar nebuvo
Šiemet Palanga didžiuojasi savo paplūdimiais. Pasak miesto mero, tokių paplūdimių kurortas dar nėra turėjęs. Klaipėdos universiteto profesoriaus Rimanto Žaromskio teigimu, pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu Baltijos regione geresnių paplūdimių nei Palangoje, nėra.
Audrų nuniokoti Palangos paplūdimiai buvo gausiai pamaitinti iš Juodkrantės–Preilos šiaurinio poligono atvežtu smėliu. 2011 m. daugiau kaip 2 km ilgio kranto atkarpoje buvo suformuotas 70 m paplūdimys, o apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdėje pasiektas 280 cm paplūdimio aukštis. Šiemet pavasarį Birutės kalno-Rąžės upelio kranto ruože iš Juodkrantės–Preilos šiaurinio poligono atvežta ir paskleista 292 tūkst. kubinių metrų smėlio, šiauriniame nuo Palangos tilto kranto ruože – Iš viso atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kub. m smėlio. Tai leido išlyginti 2380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę.
Palyginti su 2004 m., kuomet kurorto paplūdimiai buvo itin prastos būklės, sausumos plotas dviejų kilometrų Palangos paplūdimio atkarpoje padidėjo maždaug 20 hektarų. Palyginti su 2008 m. – apie 12 hektarų. Tiek padidėjusiame paplūdimio plote patogiai įsikurti gali papildomai maždaug 12 tūkst. poilsiautojų.
Mokslininkai apskaičiavo, jog kiekvienas litas, išleistas Palangos paplūdimiui sutvarkyti, miestui atneša maždaug 10 Lt naudą.