Jo teigimu, šį klausimą numatoma aptarti per premjero Sauliaus Skvernelio vizitą Palestinoje birželio mėnesį.
„Svarstome atidaryti ambasadą Baltijos šalyse. Mąstome, kurią iš trijų šalių pasirinkti, ir, žinoma, Lietuva, būdama didžiausia šalimi ir lyderiaudama Baltijos šalyse, yra kandidatė“, – Lietuvos žurnalistams Ramaloje sakė R.al Malki.
„Galbūt jūsų ministras pirmininkas įtikins mus priimti šį sprendimą“, – pridūrė palestiniečių ministras.
Jo teigimu, šiuo metu svarstoma, kad ambasada galėtų būti atidaryta per artimiausią pusmetį.
„Išsiaiškinome, kad nė viena arabų šalis neturi atstovybės Baltijos šalyse, tad galime tapti tiltu tarp Baltijos šalių ir arabų valstybių, įtikinti kitas arabų šalis atidaryti ambasadas“, – kalbėjo R.al Malki.
Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru.
S.Skvernelis Izraelyje ir Palestinoje lankysis birželio 18–20 dienomis. Jo susitikimas su palestiniečių premjeru numatomas Betliejuje, prieš tai Jeruzalėje jis susitiks su Izraelio prezidentu, premjeru ir parlamento pirmininku.
Tikisi valstybingumo pripažinimo
Anot R.al Malkio, S.Skvernelio vizito metu taip pat numatoma aptarti galimybes paskatinti turizmą ir palestiniečių studentų mokslą Lietuvos universitetuose.
S.Skvernelis taip pat sulauks prašymo, kad Lietuva pripažintų Palestinos valstybę.
Iš Europos Sąjungos (ES) šalių Palestinos valstybę 2014 metais pripažino Švedija. Aštuonios kitos šalys šį sprendimą yra priėmusios prieš įstodamos į bendriją. Iš viso Palestiną yra pripažinusios 139 pasaulio valstybės.
Lietuva, kaip ir Jungtinės Valstijos bei dauguma kitų Europos šalių, sako, kad sprendimas dėl Palestinos valstybės turi būti priimtas palestiniečių tiesioginėse derybose su Izraeliu.
Tačiau palestiniečiai tikina, kad dabartinė Izraelio valdžia iš principo nesutinka su Palestinos valstybės sukūrimu, o žydų naujakurių kūrimasis palestiniečių žemėse valstybingumą daro vis sunkiau įmanomą.
„Palestinos pripažinimas įtikins Izraelį grįžti prie derybų stalo derėtis su palestiniečiais dėl dviejų valstybių sprendinio“, – sakė R.al Malki.
„Kodėl savo suverenų sprendimą siejate su Izraelio sprendimu, kai iš anksto žinote, kad Izraelis niekada nesės rimtai su mumis derėtis? Bandėme tą 25 metus, ir situacija tik blogėjo“, – sakė R.al Malki.
„Tokios šalys kaip Lietuva turėtų pripažinti Palestinos valstybę. Tai labai padėtų ir pakeistų status quo, kuris tęsiasi 50 metų. Izraelis suprastų, kad nebegali kliautis tarptautinės bendruomenės tyla“, – teigė jis.
R.al Malkis sakė tikįs, kad Palestiną per artimiausius kelis mėnesius pripažins Prancūzija, o ja netrukus paseks dar penkios ar šešios šalys.
Ginčai dėl Jeruzalės
Palestiniečiai siekia sukurti valstybę Izraelio okupuotame Vakarų krante ir blokuojamame Gazos ruože. Jie teigia, kad Izraelis nuolat sunkina palestiniečių gyvenimo sąlygas šiose teritorijose ir kaltina jį vykdant kolonizavimo ir apartheido politiką.
Izraelis sako, kad vienašališki sprendimai dėl Palestinos valstybės tik kenkia deryboms, o jose svarbiausia susitarti dėl Izraelio piliečių saugumo.
Izraeliečių teigimu, taikos susitarimui labiausia kenkia Gazos ruože įsitvirtinusios islamistų grupuotės „Hamas“ ir kitų regiono jėgų atviras priešiškumas Izraelio valstybingumui.
Lietuva paskutinį dešimtmetį yra viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų Europoje ir paprastai nepalaiko palestiniečių iniciatyvų sulaukti pripažinimo tarptautinėse organizacijose.
Proizeralietišką poziciją iš dalies lemia Holokausto istorija ir siekis koordinuoti veiksmus su JAV, paskutiniu metu stiprėja Lietuvos ir Izraelio ryšiai ekonomikos ir kultūros srityse.
Tačiau Lietuva kol kas atmeta JAV ir Izraelio raginimus pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir ten perkelti ambasadą.
Palestiniečiai ir juos remianti tarptautinė bendruomenė sako, kad Rytų Jeruzalė turi tapti jų būsimos valstybės sostine. Izraelis laiko Jeruzalę savo amžina ir nedaloma sostine.
BNS žurnalisto kelionę į Izraelį ir Palestiną surengė ir išlaidas padengė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
