Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 22

Paliko ant ledo: programėlės „Karantinas“ kūrėjai liko be užmokesčio ir be pagrindo jo reikalauti

Pasitikėjimo kreditą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) suteikę verslininkai sukūrė ir plėtojo programėlę „Karantinas“, tačiau galiausiai liko tuščiomis – už paslaugas niekas neatsiskaitė, o ir programėlę teko sustabdyti dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų. NVSC aiškina jokių programėlės kūrimo paslaugų neužsakinėjęs, tad ir neturintis už ką atsiskaityti. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) taip pat pažymi, jog programėlės pirkimas neįvyko, o jei ir būtų įvykęs, greičiausiai būtų vertintinas kaip imitacinis.
Programėlė „Karantinas“
Programėlė „Karantinas“ / 15min nuotr.

Programėlę, kuri padėtų stebėti dėl COVID-19 besiizoliavusius asmenis, pavadinimu „Karantinas“, sukūrė startuolio „Lympo“ operatorius Lietuvoje – bendrovė „IT sprendimai sėkmei“. Birželio pradžioje ji kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją ir rašte paaiškino, kad nuo kovo 27-osios dirbo NVSC užsakymu.

Bendrovė darbų atlikimui su NVSC raštu tikina suderinusi 108 tūkst. eurų biudžetą.

„Mūsų dirbo apie 10–12 žmonių, pasisamdėme ir papildomų resursų, tai yra prisijungė žmonės, kurie tam užsakymui darė tam tikrus darbus“, – 15min pasakojo „Lympo“ vadovė Ada Jonušė. Anot jos, NVSC programėlę ragino parengti kuo greičiau, tad komandai teko dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ada Jonušė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ada Jonušė

„Pirminei apimčiai, užsakymui įgyvendinti esame siuntę atsiskaitymą už 800 valandų. O vėliau dar nuo balandžio 7 dienos iki gegužės 26 dienos, kai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) prašymu programėlę išjungėm, du mėnesiai yra palaikymo darbų“, – teigė vadovė.

Lėšas numatė Vyriausybė

Anksčiau šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, jog Lietuva ketina įsigyti programėlę, kuri vartotojams praneštų apie kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu. A.Jonušė tikino, jog ši funkcija buvo pradėta diegti ir „Karantinas“ programėlėje.

„To papildomo funkcionalumo, kur dabar norima pirkti programėlę, buvome padarę apie 30 proc.“, – sakė ji.

Programėlę „Karantinas“ balandžio 7-ąją per spaudos konferenciją Vyriausybėje oficialiai pristatė jos kūrėjai ir NVSC atstovai.

VIDEO: Programėlės pristatymas Vyriausybėje

Vyriausybė už „Karantino“ programėlę planavo atsiskaityti skolintomis lėšomis ir priėmė tai numatantį nutarimą, tačiau pinigai kūrėjų taip ir nepasiekė.

„2020-05-06 bendrovė gavo iš NVSC kvietimą teikti pasiūlymą programėlei įsigyti. 2020-05-07 NVSC nutraukė programėlės pirkimo procedūrą „dėl lėšų trūkumo ir atsiradus kitoms su pirkimu susijusioms
problemoms“, – dėstoma įmonės „IT sprendimai sėkmei“ rašte Seimo komisijai.

Bendrovė tikina kreipusis į NVSC dėl atsiskaitymo už paslaugas, tačiau NVSC leido suprasti, kad sumokėti neketina.

15min nuotr./Programėlė „Karantinas“
15min nuotr./Programėlė „Karantinas“

„2020-05-28 NVSC atsakė į raštą, teigdamas, kad „atsirado nenumatytos aplinkybės ir pirkimui trūksta lėšų, todėl pirkimas yra nutraukiamas“, – rašoma kreipimesi Seimo komisijai.

A.Jonušė: programėlės NVSC prašė kuo greičiau

Bet kodėl „IT sprendimai sėkmei“ apskritai ėmėsi programėlės kūrimo ir plėtojimo, jeigu jiems už tai nebuvo sumokėta, o viešasis pirkimas tokioms paslaugoms neįvyko?

Gavome informaciją, kad tai – labai didelės svarbos paslauga, kad ją kuo greičiau reikia turėti veikiančią.

„Mes gavome informaciją, kad tai – labai didelės svarbos paslauga, kad ją kuo greičiau reikia turėti veikiančią. [...] Atrodė, kad tikrai to darbo labai reikia ir tai galėtų labai padėti NVSC“, – pasakojo A.Jonušė.

15min gavo NVSC ir programėlės kūrėjų susirašinėjimus, kuriuose derinamos programėlės galimybės ir funkcijos, finansavimas.

Vienu iš laiškų A.Jonušė Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės vyriausiajam patarėjui Tomui Stankevičiui siūlosi pristatyti „Karantino“ programėlę, kitu – susitariama dėl bendradarbiavimo.

„Pasirinkome „Lympo“. Tiek LRV (Vyriausybė – 15min), tiek SAM (Sveikatos apsaugos ministerija – 15min) sutinka jį padaryti visuotiniu Lietuvos karantino apps'u“, – dar kovą A.Jonušei rašė NVSC direktoriaus pavaduotojas IT sprendimams Algirdas Stonys.

Susirašinėjimuose taip pat dalyvauja vyriausiasis „Lympo“ strategas Tadas Marukas, NVSC direktorius Robertas Petraitis, NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Toleikis, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė ir kiti.

Beje, programėlė „Karantinas“ jau kurį laiką neveikia. Jos veikla sustabdyta po to, kai VDAI aptiko galimų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų.

Gal dėl to NVSC ir nusisuko nuo „Karantino“ projekto?

NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus vedėja Diana Brunevičienė nurodė, kad ne. Jos tikinimu, tarp NVSC atstovų ir verslininkų dėl programėlės pirkimo vyko tik „neformalus sprendimų ieškojimas“, o galiausiai jokios paslaugos nebuvo užsakytos.

Tai galėjo būti tik neformalus sprendimų ieškojimas, bet jokiu būdu ne paslaugos užsakymas.

„NVSC paslaugas užsako ir priima sprendimus pagal įteisintas procedūras, o ne susirašinėjimo būdu. Ieškant galimybių sukurti mobiliąją programėlę ekstremaliosios situacijos metu NVSC specialistai galimai diskutavo su įvairiais verslininkais, siūlančiais savo pagalbą, tačiau tai galėjo būti tik neformalus sprendimų ieškojimas, bet jokiu būdu ne paslaugos užsakymas“, – atsakyme 15min nurodė D.Brunevičienė.

Pritrūko lėšų

NVSC, pasak jos, aiškinosi, „kokie gali būti sprendimai ir kiek jie gali kainuoti“, tačiau jokių paslaugų galiausiai neužsakė, nors pirkimo procedūros buvo pajudėjusios.

„Skyrus lėšų programėlei įsigyti, NVSC direktoriaus įsakymu buvo sudaryta pirkimo komisija ir pradėtos pirkimo procedūros, tačiau jas vykdant paaiškėjo, kad gautas finansavimas nėra pakankamas esamiems NVSC profesiniams lūkesčiams patenkinti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, pirkimo procedūros buvo nutrauktos“, – išdėstė D.Brunevičienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Dabar, anot vedėjos, „ieškoma kitų galimų sprendimų, kurie atitiktų gautą finansavimą“, o juos radus, pirkimo procedūras esą planuojama atnaujinti.

Duomenų, jog NVSC būtų vykdžiusi pirkimą dėl „Karantino“ programėlės,VPT teigė neturinti.

Tarnybos komunikacijos specialistas Vygandas Kieras 15min nurodė, jog bendrovė „IT sprendimai sėkmei“ dėl „Karantino“ programėlės yra sudariusi sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, bet ne NVSC.

„Duomenų, jog NVSC vykdytų pirkimą dėl „Karantino“ mobiliosios programėlės, neturime“, – teigė VPT atstovas.

Tarnyba, pasak jo, neturi duomenų ir apie NVSC kvietimą teikti pasiūlymą tokiai programėlei įsigyti.

VPT: atsiskaitymas galimas tik pasirašius sutartį

Jei NVSC visgi būtų vykdžiusi pirkimą, apie jį, pasak V.Kiero, būtų reikėję skelbti viešai.

„Bendruoju atveju IT sistemos, mobiliosios programėlės yra perkamos vykdant skelbiamus pirkimus, kuriuose tiekėjai varžosi teikdami geriausius pasiūlymus. Neskelbiamas pirkimas galėtų būti vykdomas tik išimtiniais atvejais. Duomenų, kad minimos mobiliosios programėlės įsigijimui galėtų būti taikoma išimtis, neturime“, – aiškino VPT atstovas.

O jeigu dėl pirkimo būtų susitarta iš anksto, tai esą būtų galima laikyti imitavimu.

„Viešųjų pirkimų kontekste susitarimai su konkrečiu tiekėju galimi tik po procedūrų vykdymo, o jeigu iki pirkimo yra sudaromi susitarimai, kurie vėliau, procedūrų vykdymo metu daro įtaką tiekėjo parinkimui, galėtų būti laikomi pirkimo imitavimu“, – teigė V.Kieras.

Tad ar programėlės „Karantinas“ kūrėjams teisėtai priklauso atlygis už paslaugas, nors jų pirkimas taip ir neįvyko?

Mokėjimai gali būti atliekami tik sudarytos sutarties pagrindu.

VPT atstovo atsakymas – neigiamas: „Pirkimo procedūrų vykdymas nesukuria pagrindo atlikti mokėjimus tiekėjams ir jie gali būti atliekami tik sudarytos sutarties pagrindu. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nurodytą vertę, turėtų būti sudaroma rašytinė sutartis (žodinė sutartis galima tik iki 3 tūkst. eurų be PVM) ir bet kokie mokėjimai galėtų būti vykdomi tik po sutarties sudarymo. Įprastai ir tiekėjai savo sutartinius įsipareigojimus pradeda vykdyti tik sudarius sutartį.“

„Lympo“ vadovė A.Jonušė dėl nesutarimų su NVSC ir neįgyvendintų atsiskaitymų teigė neatmetanti galimybės kreiptis į teismą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?