Draudimas yra draudimas
15min studijoje viešėję ekonomistai Gitanas Nausėda ir Teodoras Medaiskis diskusijoje apie socialinio draudimo principus pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad vertindami socialinę sistemą neretai pamirštame paties žodžio „draudimas“ prasmę.
„Ko gero, dažnai pamirštame žodį draudimas. Mes kartais jį kartojame, bet nesuvokiame jo turinio. O gaila, nes kartais, manau, visai gerai yra pasitelkti, pavyzdžiui, turto draudimo analogiją. Mes puikiai žinome, kad mokame tam tikras draudimo įmokas ir įgyjame teisę į draudimo išmokas, jei automobiliui kas nors atsitiks ar jį pavogs. Šitas aspektas taip pat galioja ir socialinio draudimo atveju.
Ko gero, dažnai pamirštame žodį draudimas. Mes kartais jį kartojame, bet nesuvokiame jo turinio.
Tik socialinio draudimo atveju mes tai traktuojame kaip dar vieną mokestį, kuris nuo mūsų atitolsta, jį valstybė kažkur pasiima. Vis dėlto senatvėje ar, sakykime, tapę neįgalūs, mes prisimename savo teises“, – savo nuomonę dėstė ekonomistas Gitanas Nausėda.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į solidarumą, kuris yra bene visų draudimų „savybė“ – juk ir tas, kuris moka draudimą visą gyvenimą ir nepadaro jokio įvykio, savotiškai moka už tą, kuris važinėja neatsakingai arba jam nesiseka. „Aišku, socialinio draudimo klausimu tas solidarumas gal kiek komplikuotesnis. Bet vis dėlto reikėtų prisiminti, kad tai – taip pat yra draudimas“, – pridūrė G.Nausėda.
Ekonomistas T.Medaiskis išskyrė ir kelis aspektus, kurie vis dėlto socialinį draudimą skiria nuo kitų – turto ar panašių draudimų. „Čia yra perskirstomoji dalis. Vis tiek socialinis draudimas visose šalyse šiek tiek perstumia lėšas neturtingųjų naudai. Tai yra tam tikra socialinio solidarumo sistema. Socialinis draudimas draudžia nuo tokių rizikų, kurių komercinis draudimas nelabai imtųsi – pavyzdžiui, nedarbo draudimas.
Kas eitų draustis nuo nedarbo draudimo? Tas, kas jau gavo atleidimo lapelį. Kas draustųsi tam atvejui, jei reikės prižiūrėti vaiką – tie, kurie jį planuoja, bet neitų tie, kurie neplanuoja ar jau turi. Žodžiu, yra tam tikrų elementų, kurie socialinį draudimą skiria nuo kitų. Tai yra tam tikras fenomenas. Tiesiog reikia žinoti, kad tai savo esme yra draudiminė sistema, bet iš dalies – mokestinė socialinio solidarumo perskirstomoji sistema“, – aiškino specialistas.
Duoti daugiau, nei gauti
15min.lt vykdytoje apklausoje – ar dalyvautumėte socialinio draudimo sistemoje, jei tai nebūtų privaloma – net 66 proc. dalyvių atsakė neigiamai (3924 iš 5939). T.Medaiskio teigimu, visuomenės nusivylimą lemia keli dalykai – neišprusimas ir menkos pensijos. Vis dėlto tokie duomenys, pasak ekonomisto, tik įrodo tai, kad socialinio draudimo sistema turi būti privaloma.
„Tai rodo, kad socialinis draudimas turi būti privalomas, nes bus blogai. Jeigu tai yra palyginti jaunas žmogus, kuris pateko į avariją. Nelaimė, neįgalumas – ir ką? Kaip jis galėtų būti sukaupęs maišą pinigų, kad, būdamas neįgalus, negalėdamas dirbti, turėtų, iš ko pragyventi visą likusį gyvenimą? O kas nuo to apsaugotas? Arba susirgus, rimtai susirgus. Reikia turėti maišą pinigų, kad galėtum brangiai gydytis. O jei nemokėtume draudimo įmokų, negautume ir išmokų. Tokios kalbos yra žinomos, tai yra tiesiog trumparegiškumas“, – tikino pašnekovas.
Nelaimė, neįgalumas – ir ką? Kaip jis galėtų būti sukaupęs maišą pinigų, kad, būdamas neįgalus, negalėdamas dirbti, turėtų, iš ko pragyventi visą likusį gyvenimą?
Kalbėdamas apie išmokų ir įmokų santykį T.Medaiskis tikino, kad pirmiausia labai norėtų visiems palinkėti „Sodrai“ sumokėti daugiau, nei gauti. „Tiems, kurie sako, kad „Sodrai“ sumoka daugiau, nei iš jos gauna, norėčiau palinkėti ir toliau taip gyventi. Nes kas gauna iš „Sodros“ daug daugiau? Kuris tapo neįgaliu, kuriam atsitiko didelė nelaimė? Aš, žinokit, norėčiau daugiau sumokėti, bet kad man ta bėda neatsitiktų, o mano pinigai atitektų tam, kam ji nutiko“, – mintis dėstė ekonomistas.
G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad socialinis draudimas turi svarbią reikšmę ir makroekonominiu požiūriu: „Socialinis draudimas leidžia žmogui, kuris atsidūrė draudiminėje situacijoje, pavyzdžiui, neteko darbo, išėjo į pensiją, išvengti labai didelio pajamų bangavimo. O visi puikiai žinome, kad pajamos lemia vidaus rinką. Jei pajamos nutrūksta ir dalis žmonių atsiduria ant skurdo ribos, niekam nuo to nėra geriau. Nei verslininkams, nei patiems žmonėms, nei valstybei. Dėl to socialinio draudimo funkcijos neturėtume neigti, sakyti, kad išgyvensiu pats, o pripažinti jos būtinybę ir reikalingumą.“
Visos diskusijos įrašą rasite žemiau:
