1. Vadinamoji „Mato reforma“ arba kitaip – Vaiko teisių revoliucija
Po tragedijos Kėdainiuose, kai smurto protrūkis pasibaigė keturmečio mirtimi, o dėl jo nužudymo teisiami motina ir patėvis, Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos sistemos reformą. Ją įgyvendinus, vaiko teisių apsaugos skyriai bus pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie, kaip įtariama, pažeidžiamas vaiko teises. Įstatymu pirmą kartą numatyta riba, kokio amžiaus vaikų negalima palikti be vyresniųjų priežiūros. Tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-os metų asmenų priežiūros.
Po tragedijos Kėdainiuose, kai smurto protrūkis pasibaigė keturmečio mirtimi, o dėl jo nužudymo teisiami motina ir patėvis, Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos sistemos reformą.
Įstatymas įpareigoja su vaikais dirbančius žmones pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grės atsakomybė. Išskirti grėsmės vaikui lygiai, pagal kuriuos tarnybos privalės imtis tam tikrų veiksmų. Įstatymas taip pat įtvirtina mobiliųjų komandų, kurios skirtos dirbti su šeima, veiklą.
Tarkime, teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustato realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje. Tokiu atveju jis nedelsdamas turi laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Be abejo, specialistas kiekvienu individualiu atveju turės įvertinti, ar įmanoma apsaugoti vaiko interesus šeimoje, suteikiant šiai šeimai atitinkamą pagalbą – tai gali būti socialinės paslaugos, psichologinė pagalba ir pan. Įstatymu numatyta, kad vaikas nuo šeimos galės būti atskirtas tik taip nusprendus teismui. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje užtikrinti neįmanoma net ir teikiant jai atitinkamą pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turės kreiptis į teismą, kad šis leistų nustatyti vaikui laikinąją globą. Įstatymas taip pat numato, kad tarnybos, gavusios pranešimą apie pažeistas vaiko teises, šią informaciją privalo patikrinti nedelsdamos. Tai reiškia, kad, jeigu tarnybos sulaukė pranešimo, kad prieš vaiką galimai smurtaujama, jis šeimoje esą nesaugus, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą privalo patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.
2. Pradėta garsiai kalbėti apie seksualinį priekabiavimą
Lietuvoje dar niekada apie seksualinį priekabiavimą nebuvo kalbėta taip garsiai ir plačiai. Vis dėlto metų pradžioje kilęs seksualinio priekabiavimo skandalas dėl Seimo nario Kęstučio Pūko elgesio sukėlė daugybę diskusijų ir paskatino prabilti kitas moteris, išgyvenusias panašias situacijas. Netrukus, užtaisant įstatymų spragas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės iniciatyva buvo pakeisti teisės aktai, įtraukiant draudimą seksualiai priekabiauti ne tik esant darbo santykiams, bet ir įsidarbinimo laikotarpiu, pavyzdžiui, darbo pokalbio metu.
Maža to, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad parlamentaras K.Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Po šio sprendimo dėl K.Pūko ateities parlamente turės balsuoti Seimas. Nors K.Pūko advokatė teigė, jog yra apsispręsta kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius sako, jog tai nieko neduos – EŽTT nepakeis KT sprendimo.
Viešai prabilta ir apie kitą atvejį, kai lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas seksualiai priekabiavo prie teatro darbuotojos. Paaiškėjus šiam faktui, kultūros ministrė vadovą atleido iš pareigų. Paviešinti seksualinio priekabiavimo skandalai, pasklidusi socialinių tinklų kampanija „#metoo“ paskatino daugybę moterų atsiverti ir prabilti apie savo patirtis atvirai.
Maža to, iš pradžių viena, o po kurio laiko ir antra jauna moteris pranešė, kad turbūt garsiausias šių dienų Lietuvos kino režisierius Šarūnas Bartas prieš penkerius metus seksualiai priekabiavo. Istorijos ir panašios, ir skiriasi – visur buvo bendravimo, alkoholio, intymaus veiksmo, tik viena – aktorė ir kino koloristė Julija Steponaitytė – tylėjo iki šių metų lapkričio 10-osios, o kita – dailininkė Paulė Boculaitė – tą pačią naktį, prieš penkerius metus, kreipėsi į policiją. Vis dėlto šiandien jos abi kalba apie šias patirtis.
3. Kauno apygardos teismo sprendimas, pripažinęs neapykantos nusikaltimą, kai parduotuvėje buvo grasinama nėščiai moteriai ir jos vyrui indų kilmės Airijos piliečiui
Kauno apygardos teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo nustatyta, kad du jaunuoliai Kaune prie parduotuvės kasos nėščiai moteriai grasinę, kad „uždarys ją į bagažinę ir jos laukia Strazdauskaitės likimas“, o jos vyrą, indų kilmės Airijos pilietį, pravardžiavę „babajumi“ ir liepę jam vykti į savo šalį, padarė tik viešosios tvarkos pažeidimą.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nusprendė, kad kaltinamieji viešoje vietoje tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo dėl jo rasės, vartodami necenzūrinius žodžius bei bandydami jam suduoti smūgius, turėjo tikslą pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiojo dėl jo rasės. Apygardos teismas jų veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) ir kurstymo diskriminuoti (BK 170 str. 2 d.) nusikaltimų idealiąją sutaptį.
4. Leista translyčiams žmonėms Lietuvoje pasikeisti asmens tapatybės dokumentus, neatlikus pilnos lyties keitimo operacijos
Teisingumo ministerija parengė įstatymo projektą, kuris leistų translyčiams asmenims be teismo dokumentuose pakeisti nuorodą į lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Pagal Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą, ši teisė asmenims, kuriems diagnozuotas transseksualumas, būtų suteikiama nepriklausomai nuo to, ar atlikta chirurginė lyties požymių pakeitimo procedūra. Šiuo metu žmonės, kurie tapatinasi su kita lytimi nei yra jų biologiniai lyties požymiai, pasikeisti dokumentus gali tik teismo tvarka.
TAIP PAT SKAITYKITE: Išskirtinis translyčio, gavusio teisę į naujus dokumentus, interviu: apie teismą, atsiskleidimą, meilę ir ateitį
5. EŽTT priėmė nagrinėti P.Beizaro ir M.Levicko skundą dėl teisėsaugos institucijų neveiksnumo, tiriant homofobinės neapykantos kalbos atvejus internete
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad nagrinės Pijaus Beizaro ir Mangirdo Levicko skundą dėl teisėsaugos institucijų neveikimo tiriant homofobinės neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje. Didžiausias pasiekimas, ko gero, bus kitąmet – mat greičiausiai bus priimtas nepalankus Lietuvai sprendimas.
6. Pastatyta ir pristatyta G.Labanauskaitės-Dienos pjesė „Žalgirės“
Gabrielė Labanauskaitė-Diena kartu su režisieriumi Vidu Bareikiu pristatė feministinę pjesę „Žalgirės“. Joje pasirodė ir pirmieji trans veikėjai lietuvių dramaturgijos istorijoje. Be to, pjesė apkeliavo ir nemažai Lietuvos miestų.
7. Naujas reikalavimas darbdaviams – turėti lygių galimybių politikos priemones
Didelis žingsnis į priekį, gerinant lygių galimybių situaciją darbo rinkoje, yra susijęs su naujomis darbdavio pareigomis, numatytomis Darbo kodekse. Nuo liepos darbdaviams priskirta pareiga priimti ir darbovietėje paskelbti lygių galimybių politikos priemones, užtikrinant jų vykdymo priežiūrą. Ši nuostata taikoma tik toms įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis kaip penkiasdešimt.
Naujoji pareiga įtvirtina principą, kad darbdaviai ne tik turi užtikrinti lygias galimybes, bet ir imtis aktyvaus lygių galimybių skatinimo įvairiomis priemonėmis. Reaguodama į įmonių ir įstaigų paklausimus, kaip šį principą reikėtų įgyvendinti, Tarnyba sukūrė Lygių galimybių politikos priemonių rekomendacijas.
8. Pilietybė įtraukta į sąrašą pagrindų, dėl kurių diskriminuoti draudžiama
Liepos mėnesį Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymo pakeitimą, kuriuo papildytas diskriminacijos pagrindų sąrašas įtraukiant pilietybę. Šis reikšmingas pakeitimas sudarys sąlygas ginti savo teises dar didesnei visuomenės daliai.
Tačiau pakeitimai nėra vienareikšmiškai teigiami. Pilietybė įstatyme apibrėžta kaip Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė, atsisakant šeimos nariais laikyti asmenis, su kuriais sudaryta registruota partnerystės sutartis. Tokiu būdu užkertamas kelias tinkamam Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, perkėlimui į Lietuvos teisės sistemą.
9. Prasta šalies padėtis tarptautiniuose lygių galimybių indeksuose
Šįmet paskelbus atnaujintą Lyčių lygybės indeksą paaiškėjo, kad Lietuva, lyčių lygybės užtikrinimo srityje pastaraisiais metais judanti sraigės greičiu, vis dėlto pasistūmėjo į priekį. Tačiau vertinant dešimties metų laikotarpį, lyčių lygybės principo užtikrinimas pagerėjo tik vienu procentu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lyčių lygybės instituto vadovė: dauguma Lietuvos moterų po darbo turi dar vieną etatą – prie puodų
