Mokslinėje literatūroje nėra pateikiama viena nuomonė dėl skirtingų metų mėnesinių ir savaitinių duomenų palyginimo. Ekonominiuose tyrimuose mėnesio/savaitės rodiklis dažniausiai lyginamas su atitinkamo praėjusių metų laikotarpio (mėnesio/savaitės) rodikliu. Siekdami atspindėti šią statistinę tradiciją, mirtingumo pokytį matuosime 2020 metų laikotarpį lygindami su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu (1 tipo vertinimas).
Mirusiųjų skaičiaus mėnesio, savaitės rodikliams yra būdingi svyravimai dėl įvairių, dažnai sunkiai išmatuojamų priežasčių. Siekiant sušvelninti šių svyravimų poveikį matavimų tikslumui, visuomenės sveikatos aspektu atliekamuose COVID-19 tyrimuose dažnai 2020 m. rodikliai lyginami su 5 ankstesnių metų (2015–2019) atitinkamo laikotarpio vidurkiu (2 tipo vertinimas).
2 tipo vertinimas pagerina sveikatos procesų vertinimo šalyse, kuriose gyventojų skaičius keičiasi mažai (pvz., Danija, Suomija, Švedija) tikslumą, bet, tikėtina, dirbtinai pagerintų Lietuvos mirtingumo rodiklių vertinimą. Lietuvoje 2015–2019 metais dėl emigracijos sparčiai mažėjo gyventojų skaičius. Gyventojų skaičiaus mažėjimas mažino mirčių absoliutų skaičių. Siekiant sušvelninti gyventojų skaičiaus mažėjimo poveikį, 2 tipo vertinimą atliksime naudodami 3 metų (2017–2019) vidurkį.
1–3 tipo vertinimų rezultate nustatytas mirtingumo 2020 metais padidėjimas yra įvardijamas kaip perteklinis mirtingumas (perteklinės mirtys).
Lietuvos mirtingumo pokyčių analizei naudosime ne tik 1 ir 2, bet ir modifikuotą arba 3 tipo vertinimą. 3 tipo vertinime 2020 metų rodiklis yra lyginamas su projekciniu 2020 m. atitinkamo laikotarpio rodikliu, paskaičiuotu pagal 2015–2019 metų faktinių rodiklių apibrėžtą linijinį trendą. Žemiau pateiktoje santraukoje atspindėti tik 1–ojo tipo vertinimai.
Santrauka
Lietuvos mirtingumo ir sergamumo valdymo politika nuo epidemijos pradžios yra grindžiama prielaida, kad būtent COVID-19 yra pagrindinė grėsmė gyventojų sveikatai ir kovoje su šia grėsme yra pateisinamas beveik visos priemonės, įskaitant sveikatos paslaugų, nesusijusių su COVID-19, teikimo ribojimus ar net draudimus.
Iki 2020 metų vėlyvo rudens Lietuvos politinė vadovybė neanalizavo galimų neigiamų sveikatos paslaugų, nesusijusių su COVID-19, teikimo ribojimų pasekmių, o pasisakymus, kuriuose buvo keliama šių ribojimo neigiamo poveikio sveikatai problema, ignoruodavo arba vertino kaip melą ar panikos skleidimą.
Laikinai einantis Sveikatos apsaugos ministro pareigas A.Veryga gruodžio 9 dieną pripažino, kad „Visiško šalies uždarymo pasekmė – atidėtos ir laiku nesuteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, prastėjanti psichikos sveikata, augantys savižudybių skaičiai.“ Pagaliau problema pripažinta Vyriausybės lygiu. Savaitiniai mirtingumo duomenys suteikia informaciją, įgalinančią matuoti Lietuvos 2020 metais taikytos Lietuvos mirtingumo ir sergamumo valdymo politikos nuo epidemijos pradžios efektyvumą.
Jei prielaida, kuria 2020 metais buvo grindžiama mirtingumo ir sergamumo valdymo politika – „būtent COVID-19 yra pagrindinė grėsmė gyventojų sveikatai ir kovoje su šia grėsme yra pateisinamas beveik visos priemonės“ yra teisinga, perteklinės mirtys turėjo išnykti 2020 gegužės mėnesį kartu su susirgimų COVID-19 užkardymu ir atsinaujinti tik prasidėjus antrajai pandemijos bangai 2020 rugsėjo pabaigoje.
Kassavaitinių mirčių skaičiaus 2020 metų savaitėmis pokytis, lyginant su atitinkama 2019 metų savaite, yra pateiktas 1 paveiksle.
1 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų skaičius. Skirtumas 2020 m. palyginus su 2019 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai
1 paveikslo duomenys rodo, kad:
- Perteklinis mirčių skaičius periodo pradžioje ir pabaigoje, tikėtina, yra susijęs su pandemijos pirmąja ir antrąja bangomis;
- Savaitinis mirtingumas daugumos 2020 metų savaičių laikotarpiu yra aukštesnis nei atitinkamą 2019 metų savaitę, kas neatitinka tikrinamos prielaidos;
- Perteklinis mirtingumas 2020 metų vasarą (24-34 savaitės) negali būti paaiškinamas COVID-19, kas prieštarauja tikrinamai prielaidai.
Išvada. Turimi statistiniai mirtingumo duomenys neleidžia visiškai patvirtinti, jog prielaida, kuria 2020 metais buvo grindžiama mirtingumo ir sergamumo valdymo politika – „būtent COVID-19 yra pagrindinė grėsmė gyventojų sveikatai ir kovoje su šia grėsme yra pateisinamas beveik visos priemonės“ yra teisinga. Lietuvos atsako į pandemiją strategija yra koreguotina. Ją tikslinga papildyti veiklomis, numatančiomis, kad greta su COVID-19 prevencijos bei gydymo paslaugomis būtų pilna apimtimi teikiamos visos gyvybiškai būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.
Savaitiniai mirtingumo duomenys Lietuvos statistikos departamento yra skelbiami jau 8 mėnesį, bet beveik nesulaukia sveikatos sistemos organizatorių bei politikų dėmesio. Tikėtina, kad šių duomenų analizė yra apsunkinta savaitiniams duomenims būdingo netolygumo. Savaitinių duomenų apie perteklines mirtis sumavimas, atspindėtas 2 paveiksle, leidžia išryškinti (ir operatyviau stebėti) perteklinio mirtingumo kitimo 2020 metais tendenciją.
2 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų skaičius. Konsoliduotas skirtumas 2020 m. palyginus su 2019 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai
2 paveikslo duomenys rodo, kad konsoliduotas (suminis) perteklinio mirtingumo rodiklis:
- Per 10 pirmųjų pandemijos savaičių, pasiekė 400 mirčių. Į šį riboženklį dėmesį atkreipęs parlamentaras A.Matulas buvo apkaltintas „melagienos“ skleidimu.
- Iki vasaros vidurio (20-29 savaitės) pakilo iki beveik 700 mirčių. Šį „pasiekimą“ pastebėjęs parlamentaras J.Sabatauskas apkaltintas panikos kurstymu.
- 30-39 devintą savaitėmis situacija blogėjo toliau ir rodiklis viršijo 1300. Jokios politinės reakcijos nebuvo sulaukta.
- 2020 metų rudenį mirtingumo situacija toliau prastėjo. Suminis perteklinių mirčių skaičius gruodžio pradžioje viršijo 3500. Visuomenė pradeda suvokti, kad Lietuvos su COVID-19 pandemija susijję sveikatos rodikliai tapo vieni iš prasčiausių Europoje, bet artikuliuotos diskusijos kaip valdyti perteklinį mirtingumą (nuo kitų nei COVID-19 priežasčių) nėra.
Išvada. Tikėtina, kad netiksliomis prielaidomis pagrįsta mirtingumo ir sergamumo valdymo politika sąlygoja pandemijos sukeltų padarinių paaštrėjimą. Delsimas kritiškai įvertinti šią politiką bei ją koreguoti pagal kintančią epidemiologinę aplinką jau pareikalavo bereikalingų aukų, kurių skaičius, nepriimant reikiamų sprendimų, greičiausiai, augs ir toliau.
3 paveiksle yra pavaizduotas perteklinis mirčių skaičius, atskiriant mirtis nuo COVID-19 ir mirtis nuo kitų priežasčių.
3 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų nuo COVID-19 ir kitų mirčių skaičius. Konsoliduotas skirtumas 2020 m. palyginus su 2019 m.
3 paveikslo duomenys rodo, kad mirtys nuo COVID-19 visu pandemijos 2020 metais laikotarpiu sudarė santykinai nedidelę bendro perteklinių mirčių skaičiaus dalį.
4 paveiksle pateikiamas kassavaitinis mirčių nuo COVID-19 ir perteklinių mirčių santykis.
4 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų skaičius. Mirusiųjų nuo COVID-19 dalis nuo visų perteklinių mirčių skaičiaus 2020 m. palyginus su 2019 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai
4 paveikslo duomenys rodo, kad mirčių nuo COVID-19 ir perteklinių mirčių santykis nėra pastovus ir sudaro:
- Pirmosios pandemijos bangos laikotarpiu apie 25 procentus visų perteklinių mirčių;
- 2020 metų vasarą beveik visos perteklinės mirtys nėra sukeltos susirgimo COVID-19;
- Antrosios pandemijos bangos laikotarpiu COVID-19 mirtys sudaro apie 30 procentų visų perteklinių mirčių;
- Savaitinis COVID-19 mirčių skaičius, paaiškinantis daugiau nei pusę (50%) perteklinių mirčių, 2020 metais buvo greičiau išimtis nei taisyklė.
Išvada. Pandemijos ciklui 2020 metais buvo būdingas cikliškumas/sezoniškumas, kurį tikslinga atspindėti mirtingumo ir sergamumo valdymo politikos priemonėse. Tikėtina, kad 2020 metų vasarą sutelkus medikų pastangas teikti paslaugoms, kurios buvo ribojamos pirmosios bangos laikotarpiu, tuo laikotarpiu buvo galima sustabdyti perteklinių mirčių augimą. Tai, kad net pandemijos bangos stadijoje COVID-19 sukeltos mirtys, kaip taisyklė neviršija 30 procentų perteklinių mirčių, rodo, jog politika, gydymo procesą grindžianti išskirtiniu dėmesiu COVID-19 gydymui, nėra optimali net ir pandemijos bangos stadijoje. Ši politika, tikėtina neigiamai veikė mirtingumo dinamiką 2020 metais.
Pastaba. 3 išvada yra reikšminga ne tik praeito laikotarpio vertinimui, bet ir sveikatos politikos 2021 metais formavimui.
Ar gyventojų gyvybių išsaugojimo požiūriu yra perspektyvus dabar vykstantis didmiesčiuose esančių ligoninių lovų perprofiliavimas COVID-19 pacientų gydymui? Gal geriau kas trečią rajono ligoninę žiemos (COVID-19 bangos) laikotarpiui specializuokime pandemijai, kitus ligonius, slaugomuosius perkeldami pas kaimynus?
- Uždarius chirurginį skyrių Vilniuje, pacientai lieka be paslaugų, chirurgai be darbo arba priversti atlikti jų specializacijos neatitinkančias funkcijas.
- Slaugytojų, kurios yra kertinis COVID-19 sergančiųjų ramstis, didmiesčiuose trūksta.
Ar neverta medikų, kurie dėl pandemijos apribojimo neturi galimybės dirbti pilnu krūviu, kasmetinių atostogų planuoti pandemijos bangos laikotarpiu, sukuriant prielaidas, jog atslūgus sergamumui bus suteikiamos atidėtos paslaugos?
Ar pasiteisino pavasarį įvestas ribojimas dirbti antraeilėse? Gal priešingai, pandemijos laikotarpiu galima numatyti lankstesnius nei iki pandemijos darbo režimus (pvz., kiek prasmingas visų specialistų privalomas paros budėjimas stacionare)?
Lietuvos statistikos departamentas skelbia duomenis, leidžiančius nagrinėti perteklinių mirčių dinamiką pagal amžių.
5 paveiksle yra pavaizduota perteklinių mirčių, fiksuotų 2020 metų 10-49 savaitę absoliutaus skaičiaus priklausomybė nuo amžiaus.
5 paveikslas. Perteklinis mirusiųjų skaičius pagal amžiaus grupes. Skirtumas 2020 m. palyginus su 2019 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai
5 paveikslo duomenys rodo, kad pandemijos laikotarpiu:
- Vaikų ir jaunimo iki 39 metų imtinai mirčių skaičius saikingai mažėjo. Tikėtina, kad pandemijos neigiamą poveikį šios amžiaus grupės asmenų sveikatos rodikliams su kaupu kompensavo teigiami veiksniai (pavyzdžiui, sumažėjęs avaringumas, traumatizmas darbe, skendimai).
- Asmenų, esančių 40-49, 50-59, 60-69 metų amžiaus grupėje mirčių skaičius 2020 metais augo, o perteklinis mirtingumas didžiausias buvo 70-89 metų amžiaus grupėse.
Perteklinių mirčių koncentracija vyriausiose amžiaus grupėse nereiškia, kad ši koncentracija yra išimtinai COVID-19 pasekmė. Paaiškinimo, sureikšminančio COVID-19, ribotumą rodo 6 paveikslas.
6 paveikslas. Perteklinis mirusiųjų skaičius pagal amžiaus grupes, 10-49 savaitės. Procentinis pokytis 2020 m. palyginus su 2019 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai
Jei Lietuvos gyventojų mirtingumo pokyčius 2020 metais lemtų vien COVID-19:
- Jaunimo mirčių skaičius būtų pastovus, o ne mažėtų;
- 40–49 metų asmenų mirčių skaičius augtų labai saikingai, o ne „rekordiniais“ 18,5 procento;
- Vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių, dažnai priskiriamų pagrindinei rizikos numirti nuo COVID-19 grupei, mirčių skaičiaus dinamika būtų gerokai didesnė nei 50–59, o tuo labiau nei 40–49 metų amžiaus grupės asmenų.
Išvada. Sveikatos politikos formavimui ir jau įgyvendintų priemonių efektyvumo vertinimui yra būtina detalizacija. Net ir elementarus mirtingumo dinamikos priklausomybės nuo amžiaus vertinimas leidžia užčiuopti egzistuojančias problemas. Gali būti, jog santykinai jauni 40–49 metų gyventojai pirmą kartą susidūrę su rimtu sveikatos sutrikimu, sumažėjus medikų pagalbai, yra mažiau atsparūs ligai nei sveikatos krizių valdymo patirties turintys vyresnieji Lietuvos gyventojai. Tikėtina, kad sveikatos politikos tobulinimas turi užtikrinti labiau artikuliuotą požiūrį į amžiaus grupes, lytį, regioninę specifiką.
