Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tokias tendencijas atspindi Lietuvos Žaliasis indeksas – nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ iniciatyva atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Kaip pasakoja bendrovės generalinis direktorius Vytenis Koryzna, Žaliojo indekso rezultatai leidžia įvertinti, kiek tvarus yra lietuvių gyvenimo būdas ir su kokiais trukdžiais jie susiduria norėdami būti tvaresni ir naudoti ekologiškas prekes bei paslaugas.
Ekologija ir tvarumas lietuviams – artima
„Enefit“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad kiek daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių (27 proc.) kasdienybėje labai rūpi ekologija ir tvarumas – dešimtbalėje skalėje jie pasirinko aukščiausią įvertinimą. 9 ir 8 balais tvarumo svarbą atitinkamai įvertino 17 ir 25 proc. apklaustųjų. Tuo metu ekologija ir tvarumas visiškai nerūpi vos 1 proc. tautiečių.
„Tokie rezultatai rodo, kad lietuviams iš tiesų rūpi jų daroma įtaka aplinkai – tą atspindi bendras beveik 8 balų vidurkis. Taip pat matome, kad ekologiškas ir tvarus gyvenimas labiau yra aktualus moterims, o pagal amžių – 65-74 metų žmonėms. Tyrimo metu iš viso pasirinkome ištirti keturias klausimų kategorijos, apimančios bendrą lietuvių požiūrį į tvarumą, maisto ir kitas prekes, transportą, buitį bei elektros vartojimą. Kiekviena jų leido pažvelgti į tam tikroje srityje šiuo metu vyraujančias tendencijas“, – tikina V.Koryzna.
Jis atkreipia dėmesį, kad, remiantis tyrimo duomenimis, žmonėms svarbu ne tik tai, ką jie valgo, bet ir tai, kokius drabužius nešioja bei kokias priemones naudoja kasdienėje buityje: „Didžiausią dėmesį ekologijai lietuviai skiria rinkdamiesi vaisius ir daržoves (26 proc.) bei pieno produktus ir kiaušinius (21 proc.). Be to, beveik trečdalis lietuvių (29 proc.) aukščiausius tvarumo standartus kelia buitinei chemijai, 28 proc. – kosmetikai ir higienos priemonėms, 16 proc. – aprangai“, – kalba V.Koryzna.
Tvarus gyvenimas neturi kainuoti brangiau
V.Koryzna pabrėžia, kad nors lietuviams rūpi tvarumas, visgi jų pasirinkimo laisvę riboja kaina – tai įvardijo net 64 proc. apklaustųjų. Dar 18 proc. lietuvių teigia, kad dėl aukštos ekologiškų prekių ir paslaugų kainos jie negali gyventi tvariai. Likusiems 18 proc. aukštesnė kaina nesudaro kliūčių arba neturi jokios įtakos renkantis ekologiškas prekes bei paslaugas.
„Lietuviai aiškiai sako, kad jie tikrai norėtų gyventi tvariai bei savo pasirinkimu apsaugoti aplinką nuo neigiamo poveikio, tačiau jiems kliūčių sudaro aukštesnė nei įprasta kaina. Jei tokių kliūčių nebūtų, jie dažniau rinktųsi tiek ekologiškas maisto prekes, tiek kitus produktus ir paslaugas, įskaitant ir namie naudojamą elektrą. Būtent dėl šios priežasties mes kaip energijos tiekėjas vadovaujamės filosofija, kad tvarus gyvenimas neturi kainuoti brangiau, todėl klientams siūlome galimybę savo namuose naudoti vietinę Žaliąją energiją už prieinamą kainą“, – kalba V.Koryzna.
Taip pat jis pastebi, kad ne tik esami, bet ir visi būsimi bendrovės klientai žinos, kur ir kokiu būdu yra pagaminama namuose naudojama elektra.
Remiantis tyrimo duomenimis, žmonėms svarbu ne tik tai, ką jie valgo, bet ir tai, kokius drabužius nešioja bei kokias priemones naudoja kasdienėje buityje
„Beveik du trečdaliai (63 proc.) nežino dabar naudojamos elektros kilmės. Tačiau net trečdalis (33 proc.) lietuvių būtų linkę naudoti Žaliąją energiją, jei ji būtų pigesnė arba kainuotų tiek pat kiek įprasta elektra. Savo ruožtu mes užtikriname, kad mūsų tiekiama elektra yra tik iš atsinaujinančių išteklių bei pagaminta Lietuvoje – tai užtikrina kilmės garantija“, – teigia V.Koryzna.
Lietuviams – sveikintinas rezultatas
Vertindami kitus tvarius įpročius buityje, trečdalis (33 proc.) tautiečių sako rūšiuojantys atliekas, dar 28 proc. apklaustųjų yra linkę taupyti elektrą, penktadalis (20 proc.) – kompostuoja atliekas. 24 proc. lietuvių teigia, kad jiems labai svarbu, jog transporto priemonė, kuria jie keliauja, mažiau terštų aplinką.
Dėl šios priežasties 28 proc. respondentų renkasi keliones pėsčiomis, dar 21 proc. – dviratį, 15 proc. – viešąjį transportą. Tiesa, pažymėtina, kad į pastarąjį dažniau sėda vilniečiai, o ant dviračio – Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Aplinkai draugiškas transporto priemones daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) lietuvių renkasi dėl judėjimo, 25 proc. – dėl siekio mažiau teršti aplinką, penktadalis (20 proc.) – dėl asmeninių finansų taupymo.
„Mūsų inicijuota apklausa, kurią ketiname atlikti kas pusmetį, atskleidžia, kad lietuviai iš tiesų yra linkę rinktis tvarius sprendimus visos srityse ir tam turi asmeninių priežasčių, tarp kurių viena pagrindinių – siekis mažinti poveikį aplinkai. Priskirdami vertes lietuvių atsakymams kiekvienoje iš keturių kategorijų apskaičiavome, kad šiuo metu gautas vidurkis yra 7,57 balo. Tai yra išties geras rezultatas atkreipiant dėmesį į tai, kad lietuvių pasirinkimą neretai varžo kainos kriterijus. Visgi mes tikimės, kad suteikdami galimybę lietuviams naudoti vietinę Žaliąją energiją už prieinamą kainą, bent iš dalies padėsime šią situaciją pagerinti“, – viliasi V.Koryzna.
Gyventojų apklausą „Enefit“ užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko š. m. rugpjūčio 25-28 d. Jos metu iš viso apklausta 1000 gyventojų, kurių amžius 18-74 m.
