Paminklą A.Ramanauskui-Vanagui vadina nacistiniu simboliu

„Merkinėje raudonos spalvos dažais buvo aplietas paminklas nacistinių Lietuvos banditų „miško brolių“ vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui“, – skelbiama žinutėje. Šalia pridėtas raudonas šauktukas ir nykščio į viršų simbolis (angl. emoji).

„Lietuvos Kramola“ pavadintoje paskyroje šis užrašas platinamas lietuvių ir rusų kalbomis.

Tai atitinka pastaruoju metu aktyviai rusų propagandos platinamą mitą, neva Lietuvos partizanai buvo karo nusikaltėliai, civilių skerdikai ir nacių bendrininkai.

LYA nuotr./Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Vaclovas Voveris-Žaibas, 2. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Viktoras Kazlauskas-Vanagas, 2. Feliksas Daugirdas-Šarūnas, 3. Jonas Jakubavičius-Rugys. [1947–1948 m.]

Pripažintas šalies vadu

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas A.Ramanauskas-Vanagas nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje – po žiaurių kankinimų jam įvykdyta mirties bausmė.

A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų.

1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952–1953 metais A.Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, 1957 metais – sušaudytas.

Asmeninio archyvo nuotr./Adolfas Ramanauskas-Vanagas su dukra Auksute

Jo palaikų ieškota iki pat 2018-ųjų, kai jie rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Tais pačiais metais vadas iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse.

1998 metais po mirties A.Ramanauskui-Vanagui suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, 1998 metais skirtas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas, o 1999 metais – Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas.

2018 metais Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir A.Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino jį su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Nepateikia jokių įrodymų

Istorija yra ir vienas iš pagrindinių dabartinės Rusijos valdžios manipuliacijos informacija įrankių.

Šiuo metu propogandininkai skiria daug dėmesio Lietuvos laisvės kovotojų temai ir tai daro turėdami aiškius motyvus.

Jų tikslas – pateisinti sovietines 1940 bei 1944 metų Lietuvos okupacijas, nes pastarųjų neteisėtumas reiškia rezistencijos teisėtumą ir atvirkščiai.

Nepaisant net viešų Rusijos asmenų pareiškimų, nėra jokio pagrindo nacionalinius partizanus laikyti „naciais“.

Niurnbergo tribunolas, apibrėžęs nusikalstamų organizacijų sąrašą (SS, Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovybė ir t. t.), nepateikė tokių apibrėžimų Lietuvos nacionaliniams partizanams ir juo labiau neapibrėžė jų kaip nacių.

Šiaurės Atlanto aljanso (NATO) pozicija taip pat gana vienareikšmiška: miško broliai laikomi kovotojais prieš komunistinę okupaciją ir nacionalinio išsivadavimo judėjimo, nesusijusio su nacizmu ar neonacizmu, dalyviais.

Pykčio perkreiptas Rusijos URM veidas

2017 metų liepos 11 dieną oficialioje NATO „Twitter“ paskyroje pasirodė trumpametražio 8 min. trukmės dokumentinio NATO filmo „Miško broliai – kova už Baltijos šalis“ trumpas pristatymo įrašas (angl. trailler).

Toks filmas kaip reikiant įsiutino Rusiją, kurios Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nesirinko žodžių.

„Šita organizacija, sukurta nepribaigtų fašistų pagrindu (iš esmės tų, kurie buvo nacių okupacinės valdžios pusėje: policininkai, administracijos pareigūnai, SS formuočių kariai ir karininkai) surengė daugiau nei 3 tūkst. diversijų, kurių aukomis tapo tūkstančiai taikių gyventojų“, – apie miško brolius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M.Zacharova („Kommersant“ citata).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„Nelikite abejingi šitam istoriniam iškrypimui, kurį sąmoningai skleidžia NATO, siekdama paminti Niurnbergo tribunolo išvadas, – ragino Rusijos URM atstovė („Izvestja“ citata).

Tačiau, kaip jau minėta, Niurnbergo tribunolo verdikte nebuvo užsiminta apie tai, kad Baltijos šalių partizanai buvo nacistų vietininkai.

Į M.Zacharovos pareiškimus anuomet suskubo atsakyti Lietuvos diplomatai.

Jie priminė Rusijos URM atstovei, kad naciai nugalėti 1945 m., tuo tarpu Lietuvos pasipriešinimo kovos baigėsi 1953 m., o taip pat pridūrė infografiką, su prierašu, kad patys sovietai Antrojo pasaulinio karo metais kovojo nacių pusėje.

Kaltinimai dalyvavus Holokauste

A.Ramanauskas-Vanagas taip pat propagandininkų kaltinamas dalyvavimu Holokauste, tačiau nėra jokių įrodymų.

Kartais kaltinimai bendradarbiavimu su naciais ir net dalyvavimu Holokauste pateikiami asmeniškai A.Ramanauskui-Vanagui.

Tokius pareiškimus yra platinę ir Rusijos, ir Simono Wiesenthalio centro atstovai – pirmiausia Efraimas Zuroffas.

Tačiau pastarasis buvo priverstas pripažinti, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Ramanauskas-Vanagas asmeniškai dalyvavo žydų žudynėse.

Be to, iškalbinga tai, kad sovietų žvalgybos tarnybos niekada nekaltino jo dalyvavimu žydų genocide.

Nors pokario laikotarpiu Sovietų Sąjunga kontroliavo Lietuvos teritoriją ir tyrė nacių nusikaltimus joje iškart po Vokietijos pasitraukimo.

Logiška manyti, kad jei būtų buvę aptikti kokie nors faktai, rodantys Lietuvos nacionalinio pasipriešinimo vadovo dalyvavimą Holokauste, jais tikrai būtų pasinaudota.

Kadras iš filmo „Die Todesmühlen“/Vokiečiai prie koncentracijos stovyklos aukų kūnų

Bandymai reanimuoti melą

Dabartinis krašto apsaugos ministras, istorikas Arvydas Anušauskas, 2019 metais paskelbtame viešame atsakyme E.Zuroffui paaiškino, iš kur atsirado kaltinimai partizanų vadui.

„KGB archyve atsidūrė vieno iš pagrindinių A.Ramanausko persekiotojų ir kankintojų N.Dušanskio 1977 m. rašytas atsiminimų sąsiuvinis. Jų autorius, KGB darbuotojas su ilgu stažu (1940–1971 m.), 1989 m. staiga išleidžiamas iš Sovietų Sąjungos ir emigruoja į Izraelį.

(...) Savo užrašuose A.Ramanauskui jis priskyrė pareigas Druskininkuose, kurias ėjo visai kiti, dabar jau nustatyti bei įvardyti žmonės (tai patvirtinta dokumentais bei liudijimais).

Melą apie tariamą buvimą Druskininkų burmistru bei komendantu ir apie „iki vokiečių atėjimo suorganizuotą baltaraiščių būrį, kuris sušaudė daug žmonių“, N.Dušanskis rašė nepaisydamas fakto, kad pats buvo vienas pagrindinių A.Ramanausko bylos autorių“, – paaiškino istorikas.

„N.Dušanskio kaltinimai (kuriuos bando dabar reanimuoti E.Zuroffas) susiję su akivaizdžių istorinių faktų neigimu. Lietuvos istorikai iki tol jau buvo ištyrę Druskininkų, Leipalingio, Lazdijų, Merkinės žydų žudynių aplinkybes ir įvardiję konkrečius organizatorius ir dalyvius.

A.Ramanausko niekas niekur nėra įvardijęs dėl paprastos priežasties: Holokausto nusikaltimuose jis nedalyvavo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Jam tokie dalykai buvo nepriimtini ir svetimi“, – paaiškino A.Anušauskas.

Plačiau skaitykite čia: Arvydas Anušauskas: Naujas atsakymas E.Zurofui dėl A.Ramanausko-Vanago

Irmantas Gelūnas nuotr. Arvydas Anušauskas

15min verdiktas: melas. Nėra pagrindo Lietuvos tautinių partizanų – miško brolių judėjimą vertinti kaip nacistinį, neonacistinį ar susijusį su nacizmu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.