Viešbučio „Narutis“ savininkai nori nugriauti Pilies gatvėje Nr. 22 esantį pastatą, kuris yra kultūros vertybės – Medicinos kolegijos – dalis ir vietoj jo pastatyti naują trijų aukštų pastatą su mansarda. Tačiau pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, šio pastato fasadams ir vertingiems elementams taikomas ne griovimo, o restauravimo rėžimas. Ketinimai griauti vertybę pažeidžia ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, draudžiančias naują statybą šioje teritorijoje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Viešbučio „Narutis“ savininkų prašymą, 2007-04-12 sprendimu įpareigojo Vilniaus m. savivaldybės tarybą patvirtinti sklypo Pilies g. 22 Vilniuje detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas 2010 m. kovo mėn. Tokiu būdu buvo palaimintas minėtas griovimas.
Prokurorai teigia, kad šiuo teismo sprendimu buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymas nes detalieji planai negali būti rengiami, jei planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kt. teisės aktų pažeidimams. Šiuo atveju sklypo Pilies g. 22 Vilniuje detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui.
Prokuratūros teigimu, bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos, paveldo objektų priežiūros ir naudojimo režimo nesilaikymas sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesą išsaugoti vertingą istorinį palikimą ateities kartoms.
Jei būtų leista viešbučiui „Narutis“ įgyvendinti minėtą detalųjį planą, būtų sužalotas ir sunaikintos paveldo objekto pietų korpuso vertingosios savybės: tūris, rytinio priestato dvišlaitis stogas, medinė gegninė stogo konstrukcija bei čerpių dangos tipas, ugniasienė, kiemo priestato kontraforsas, stogo karnizai, tinkas, langų ir durų angos, langų skaidymas.
Apie pastatą
1781 m. šiame pastatų komplekse buvo įkurta Vilniaus universiteto medicinos kolegija. 1782 m. profesorius žymus prancūzų botanikas ir medikas Ž.E. Žiliberas jos kieme įkūrė universiteto botanikos sodą ir oranžeriją (apie 2000 augalų). Nuo 1832 m. name buvo Medicinos biblioteka, nuo 1842 m. – panaikinus medicinos ir chirurgijos akademiją, name gyveno generalgubernatoriaus kanceliarijos tarnautojai. Nuo 1919 m. pastatai vėl priklausė universitetui. 1811–1814, 1817–1828 m. gyveno poetas Julijus Slovackis (1809–1849). 1923–1934 m. name gyveno universiteto dailės profesorius Ferdinandas Ruščicas (1870–1936).
