Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 10 22

Pandemija skausmingai talžo Lietuvą: ar karantinas gali sugrįžti?

Dėl sparčiai pablogėjusios epidemiologinės situacijos kaimyninėje Latvijoje įvestas mėnesio trukmės karantinas su komendanto valanda. Mūsų šalyje susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius pastaruoju metu taip pat gerokai išaugo. Politikų nuomonės, ar reikia ir gali prireikti papildomų ribojančių priemonių situacijai suvaldyti, skiriasi. Vieni mano, kad draudimai jau išsisėmė, kiti tokios galimybės neatmeta.
COVID ligoninės skyrius
COVID ligoninės skyrius / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 100 tūkstančių gyventojų tenkančių naujų susirgimų koronavirusu skaičius per 14 pastarųjų dienų siekia 1 226,7 atvejo.

Savaitinis naujų atvejų pokytis – 17,7 proc.

Tarkime, per trečiadienį buvo patvirtinti 3058 nauji COVID-19 atvejai, 28 žmonės mirė.

Skiepijimo rodikliai – nedžiuginantys. Trečiadienį pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyti 2364 žmonės. Iš viso per spalio 20 dieną paskiepyti 6936 asmenys.

Daugėja ligoninėse gydomų koronavirusu sergančių žmonių. Jų šiuo metu yra 1690. Kai kuriose gydymo įstaigose užimtos visos kovidinės lovos.

Kai kurios jų, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus klinikinė ligoninė sustabdė planinę hospitalizaciją ir teikia tik skubią pagalbą.

Ar siekiant suvaldyti prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje jau reikia pradėti galvoti apie tam tikrus papildomus ribojimus?

Premjerė Ingrida Šimonytė apie tai nekalba. Prieš savaitę ji tikino, kad net ir augant skaičiams Vyriausybė nėra nusiteikusi imtis tokių ribojimų, kokie buvo įvesti praėjusiųjų metų pabaigoje.

Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui I.Šimonytė ragino gyventojus elgtis sąmoningai, įvertinti rizikas ir apriboti susitikimus su artimaisiais – ypač su vyresniais, kurie iki šiol nepasiskiepijo nuo koronaviruso.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį sakė, kad klausimas dėl privalomų skiepų yra atviras, prie jo dar bus grįžta.

Diskutuojama, kad sveikatos, socialinės rūpybos, globos sistemoje dirbantys žmonės turėtų pasiskiepyti nuo koronaviruso, jei nori dirbti šioje srityje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė, Ingrida Šimonytė, Arūnas Dulkys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė, Ingrida Šimonytė, Arūnas Dulkys

Galimi įvairūs scenarijai

Valdančiosios partijos – Liberalų sąjūdžio – frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad kalbėdami apie pandeminius ribojimus politikai turėtų „atsargiau karksėti“.

Išskyrus politikus, dirbančius su ekspertų komandomis, – Vyriausybės narius, prezidentą.

„O koks nors E.Gentvilo pašnekėjimas neturi būti priimamas rimtai, nes aš nesiremiu jokia ekspertize, o tik savo supratimu, kuris yra neprofesionalus. Tačiau aš dabar tikrai neatmetu visokių galimybių, visokių scenarijų, kurie gali klostytis ir Lietuvoje.

Mes šiemet neturėjome tokių skaičių, kokie yra dabar, tiek mirusių, tiek užsikrėtusiųjų, ir jie vis auga. Žmonių skiepijimasis nedidėja ir pasipriešinimas dar didėja. Tai aš neatmetu galimybės, kad galimi visokie scenarijai“, – komentavo jis.

Kartu E.Gentvilas pridūrė, kad I.Šimonytė pasakė, jog verslas nebus varžomas, karantinas nebus įvestas. Jis teigė suprantantis, kad yra noras, jog to neprireiktų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Bet aš nesu tikras, ar nereikės to daryti dėl visuomenės sveikatos. Čia mano ne patarimai, ne pamąstymai, o daugiau nuogąstavimai. Aš nesu pats įsibaiminęs, elgiuosi atsakingai, bet matau, kaip dalis visuomenės sąmoningai neatsakingai elgiasi, ir tai tikrai nepadeda suvaldyti pandemijos“, – sakė parlamentaras.

Pasak E.Gentvilo, tarp aplinkinių valstybių Lietuva dabar taiko švelniausias priemones. Jis sutiko, kad karantino metu galioję griežti ribojimai vargino verslus, visuomenę.

Kad to vėl išvengtume visi turime elgtis protingai ir atsakingai. Dabar, jo nuomone, kai kas elgiasi ne tik ne atsakingai, bet net sąmoningai durnai.

„O paskui reikalauja, kad Vyriausybė nevaržytų. Tai man galai loginiai nesusieina. Bet kai kurių žmonių smegenų loginės jungtys veikia šitaip: „Aš neprivalau nieko“, „Aš už nieką neatsakingas, elgiuosi kaip noriu“ – na, beveik toks laukinis liberalas, suprask – „O jūs pažeidinėjate mano teises“. Ir štai staiga visi tie sulaukėję pradeda šnekėti tokiom kategorijom, kaip žmogaus teisės ir segregacija. Išgirdo naujus žodžius, – aiškino E.Gentvilas.

– Malonu, kad atsirado tokių. Bet apie savo prievoles jie kol kas dar nepagalvojo. Supraskime, kad mes esame tarp Scilės ir Charibdės, tarp kūjo ir priekalo – iš vienos pusės nenorime, kad būtų taikomos kokios nors suvaržymo priemonės, bet savęs suvaržyti irgi nenorime. Deja, taip nebus. Jeigu dalis visuomenės – ir gana didelė dalis – elgiasi visiškai nesuvaržytai ir neatsakingai, tenka Vyriausybei prisiimti atsakomybę už visuomenės sveikatą.“

Supraskime, kad mes esame tarp Scilės ir Charibdės, tarp kūjo ir priekalo.

Kalbėdamas apie spartesnę vakcinaciją nuo COVID-19, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas sakė turintis vilčių dėl to, bet ne iliuzijų. Pasak jo, kultūrinė revoliucija Lietuvoje dar neįvyko, išlikęs posovietinis žmonių mentalitetas.

Negali priversti pasiskiepyti

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė sutiko, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra sudėtinga.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad vakcinuotų gyventojų procentas yra didesnis nei Latvijoje.

Be to, parlamentarė minėjo, kad kaimyninėje valstybėje sudėtinga padėtis dėl pacientų hospitalizacijos, trūksta kovidinių lovų.

J.Sejonienės nuomone, šiuo metu mūsų šalies pasirinkta pandemijos suvaldymo taktika yra teisinga.

Ji akcentavo ir argumentą dėl gyventojų nuovargio, esą didesni suvaržymai gali sulaukti dar didesnės atmetimo reakcijos, be to, kai kurie žmonės nebesilaiko ribojimų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Sejonienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Sejonienė

J.Sejonienės teigimu, atsižvelgiant į situaciją, priimami sprendimai dėl koronaviruso plitimo stabdymo priemonių. Dėl to po diskusijų su Nepriklausomų ekspertų patariamąja taryba sprendžia Vyriausybė.

„Ekspertai geriausiai išmano, koks prognozuojamas kiekvienos priemonės svoris suvaldant situaciją. Čia yra Vyriausybės darbas. Ir aš manau, kad gerai. Nes buvo ir opozicijos registruotas projektas, ir pateikimą praėjo Tomo Tomilino ir Sauliaus Skvernelio, kad tie sprendimai būtų perkelti į Seimą. Tai, aš manau, kad nėra tai teisinga, nes Seime ilgiau užtruktų visos procedūros. O situacija yra tokia, kad reikalauja operatyvumo“, – vertino parlamentarė.

Prognozuoti, kokių ir kada papildomų priemonių reikės, J.Sejonienės manymu, yra labai nedėkingas dalykas. Tačiau situacija analizuojama, pagal ją priimami sprendimai.

Vakcinacijos tempai, anot J.Sejonienės, nėra džiuginantys. Ji sakė, kad skiepytis skatinančių priemonių pas mus taikyta ir tebetaikoma labai daug.

„Priversti pasiskiepyti gyventojų negalima. Gyventojai patys turi suprasti, kad mes tik uždelsiame laiką, o galėtume situaciją sukontroliuoti daug greičiau. Bet jeigu patys gyventojai to nenori, tai nenori, teks tvarkytis taip, kaip nori gyventojai, ir kaip jie supranta situaciją“, – nurodė konservatorių frakcijos Seime atstovė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Visaginas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Visaginas

Pražiopsotas auksinis momentas

Didžiausios Seimo opozicinės frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – seniūnės pavaduotojas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad mūsų šalyje nereikia tokių priemonių, kurių imtasi Latvijoje.

Anot jo, turime mokytis iš to, kas jau buvo Lietuvoje. Esą turime patirties gyvenant pandemijos sąlygomis, matome, kokios priemonės veikia, kokios – ne.

„Žinome, kad yra pasikeitusi ir bendrai visuomenės būsena, jausena, noras dalyvauti, prisidėti prie tam tikrų priemonių įgyvendinimo. Ir tikrai neturėtumėme kartoti klaidų, kurias padarėme, matome ir jau esame identifikavę kaip tam tikras klaidas.

Nes tuo metu, kada tam tikros priemonės buvo įvedinėjamos anksčiau, mes daug ko nežinojome. Jas gal buvo galima pateisinti, bet tikrai nebegalime priimti tokių sprendimų, kurie ribotų kaip nors prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Nebegalime priimti tokių sprendimų, kurie ribotų vaikų kontaktinį mokymą, ir panašių dalykų“, – pažymėjo jis.

Kiti anksčiau Lietuvoje galioję ribojimai, pavyzdžiui, judėjimas tarp savivaldybių, kaip pastebėjo A.Veryga, buvo ir apeinami.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Vertinant susirgimų COVID-19 augimą, pasak jo, reikėtų žiūrėti, ar gydymo įstaigos dar spėja teikti pagalbą ir paslaugas užsikrėtusiems šia infekcija, ar ne.

„Jeigu jau matysis, kad sveikatos apsaugos sistema savotiškai perdega ir nebegali teikti paslaugų, tai Vyriausybė turės galvoti, ką daryti. Bet iš esmės ji yra pražiopsojusi tą auksinį momentą, kuris buvo tuo metu, kai atvejų buvo nedaug. Kalbu apie vasarą, kada buvo galima paskiepyti žmones efektyviai“, – aiškino jis.

Jeigu jau matysis, kad sveikatos apsaugos sistema savotiškai perdega ir nebegali teikti paslaugų, tai Vyriausybė turės galvoti, ką daryti.

„Valstiečių“ atstovas pabrėžė, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti gyventojų vakcinacijai nuo koronaviruso.

Esą reikia daryti viską, kad kaip galima greičiau būtų paskiepyti žmonės, kuriems koronavirusas kelia didžiausią riziką, – vyriausius amžiumi gyventojus, sergančius lėtinėmis ligomis.

„Nes kažkokių didelių apribojimų įvedimas žmonių vakcinacijos tikrai nepaskatins, o kai kuriais atvejais gali net ir apriboti žmonių patekimą ten, kur jie galėtų pasiskiepyti“, – nurodė jis.

Taip pat A.Veryga akcentavo, kad nereikia pamiršti kitų apsaugos nuo šios infekcijos priemonių: kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi, rankų higienos ir panašiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvija

„Jos savotiškai buvo primirštos, o tokia priemonė, kaip testavimas, net ir padaryta mokama tiems, kurie nesutinka skiepytis ar kažkokios kitos aplinkybės nulemia, kad žmogus yra neskiepytas. Aš manau, kad mes net ir pradedame riboti tas priemones, kurios yra nespecifinės“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Prieš drastiškus sprendimus

Opozicinės Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas mano, kad dabartinė epidemiologinė situacija yra kiek geresnė nei buvo pernai.

Jis aiškino, kad daug žmonių yra paskiepyta, užsikrėtusieji COVID-19 serga lengvesne forma, mirčių yra mažiau nei tuo pat metu 2020-aisiais.

„Tai aš manau, kad kažkokių drastiškų sprendimų nereikėtų priimti. Jeigu jau būtų židiniai kokie, laikausi tos pačios nuostatos, ką mes siūlėme ir prieš metus, – kad tai neturi būti valstybės mastu daroma, o lokaliai, jeigu jau reikėtų kažką pridaryti, uždaryti, nedirbti. Tai tik tokiu atveju.

Bet šiandien mačiau laidą ir reportažą su lietuvių mokslininku, dirbančiu Švedijoje. Tai jo mintys būtent ta kryptimi, kad čia negalima lyginti ir tai nėra taip, kaip buvo prieš metus“, – teigė opozicijos atstovas.

Karantininis uždarymas, A.Syso nuomone, būtų nenaudingas ir ekonomikai, ir gyventojų psichinei sveikatai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas

„Psichologai šneka apie mūsų psichinę sveikatą, suprastėjusią po COVID-19. Ekonomikai – na, ką, galime dar skolintis. Bet taigi vis tiek reikės kažkada grąžinti. Jau netgi neuždarant šita Vyriausybė vėl skolinsis 1,3 mlrd. eurų – rodos, tiek, kiek aš prisimenu iš biudžeto skaičių. Tai – ne sprendimas, – įsitikinęs socialdemokratas.

– Visgi reikia sudaryti sąlygas ir galimybes tiems, kurie laikosi rekomendacijų, dirbti, ypač – švietimo srityje, mokytis, teikti paslaugas. Nes uždarymas niekam pliusų neprideda, jokioje srityje. Mes gi socialinės būtybės, mums reikia ir bendravimo, ir socializacijos, ir darbo, o ne gulėti ant sofkutės ir spjaudyti saulėgrąžas.“

Nepaisant to, kad kai kurios ligoninės nutraukė planines hospitalizacijas, skiepijimo rodikliai nėra džiuginantys ekspertus, A.Syso teigimu, situacija „išbandyta“, nėra tokio streso, koks buvo prieš metus, kai viskas buvo nauja ir dar nebuvo vakcinų.

Jis irgi pažymėjo, kad reikia įkalbinėti žmones skiepytis. Seimo narys priminė, kad priimtas sprendimas pasiskiepijusiems senjorams mokėti 100 eurų išmoką. Nesiskiepiję dirbantieji turės susimokėti už testus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs