Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano A.Krupavičiaus teigimu, karantino laikotarpiu galime pastebėti gerokai skirtingus politikų veikimo būdus. Vieni – atviresni, savo ar institucijų sprendimus aiškinantys, koronaviruso situaciją aptariantys visose įmanomose viešose erdvėse, visais įmanomais kanalais.
Kiti, anaiptol, pandemijos metu yra nuėję į antrą ar net trečią planą. Pavyzdys – Kauno miesto savivaldybė. Iki tol viešųjų ryšių akcijomis garsėjusi Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio komanda šiuo metu užėmė nuosaikiųjų poziciją. Priešingai, rodos, elgiasi Vilniaus miesto savivaldybė. Sostinės mero išviešintus sprendimus aptaria net CNN ar BBC.
„Vienas iš skirtingų veikimo būdų Lietuvoje veiksnių – jaučiamas Seimo rinkimų pamušalas, kitas – pagal natūrą didmiesčių merai yra skirtingi. Pandemijos metu merų komunikacijos stiliai išties skiriasi. Kuris stilius yra geresnis? Niekas negalėtų pasakyti. Savaime nė vienas nėra geresnis. Svarbiausia, kokie yra rezultatai.
Vilniaus meras su visa savo komunikacija, nepamirškim, turi antrą dugną. Ir tas dugnas yra Laisvės partija ir jos galimybės sėkmingiau dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Matyt, Šimašiaus suaktyvėjimas taip pat yra galimybė padidinti partijos matomumą, pasirodyti konkurencingesne politine jėga, sutelkti galimą elektoratą. Iš esmės Laisvės partijai nesėkmingi Seimo rinkimai reikštų labai rimtą pralaimėjimą, krizę, kuri gali baigtis ir organizacijos išsivaikščiojimu“, – komentavo politologas A.Krupavičius.
Paklaustas, kuris šalies politikas pandemijos metu susikrovė daugiausia politinių dividendų, pašnekovas patikino, kad karantino laikotarpis neturėtų virsti politinės reklamos laiku, bet artėjantys Seimo rinkimai koreguoja viską. Tam tikros partijos, anot jo, norėtų panaudoti pandemijos metą politinei reklamai, o jei valdančiosios partijos tvarkosi bent pusiau tinkamai, bet minimaliai, dividendų gauna daugiausia.
„Geriausias pavyzdys – ispanai. Ministras pirmininkas Pedro Sanchesas ilgą laiką buvo ne itin populiarus. Karantino pradžioje jis buvo vertinamas gana kritiškai ir skeptiškai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis jis, panašu, visuomenę įtikino. Pasitikėjimas premjeru ir jo partija pradėjo po truputį augti. Štai Vokietijoje krikščionių demokratų reitingas 11 proc. išaugo. Nyderlanduose panašiai reitingus pasigerino liberalai. Daugumoje Europos šalių valdančiųjų partijų reitingai per pastaruosius du mėnesius augo 3–5 proc.“, – skaičius pateikė A.Krupavičius.
Kaip seksis „valstiečiams“?
O kaip bus su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga? Kas taps jos lyderiu artėjančiuose rinkimuose? Dažniausiai karantino metu visuomenei komentarus dalijančio ir labiausiai matomo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reitingai juk išaugo, tačiau Ramūnas Karbauskis pirmo numerio poziciją rinkiminiame sąraše žadėjo Sauliui Skverneliui.
Atsakydamas į klausimą, politologas tikino, kad jei S.Skvernelis nuspręs dalyvauti rinkimuose, jokių, matyt, abejonių nebus, jog jis ir taps sąrašo vedliu. Su A.Veryga, A.Krupavičiaus nuomone, situacija yra gerokai sudėtingesnė.
„Dalis rinkėjų, matyt, patikėjo tuo, ką daro sveikatos apsaugos ministras. Tačiau ne ką mažesnė dalis jį vertina ir toliau, tikėtina, vertins neigiamai. Pandemijos pradžioje jis turėjo labai daug įgaliojimų ir su jais tvarkėsi ne visuomet tinkamai. Kalbame apie testavimo apimtis, medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis. Lietuva pagal medikų sergamumą vis dar yra viena iš lyderių Europoje. Klausimų, teikiamų Verygai, sąrašas yra ilgas, o atsakymai ne vienu atveju gali būti su minuso ženklu. Jei tame triumvirate reiks rinktis antrą figūrą, manau, ta antra figūra, kaip ir 2016 metais, bus Ramūnas Karbauskis, o ne Veryga“, – nuomonę pateikė A.Krupavičiaus.
Susidaro įspūdis, kad pats R.Karbauskis karantino metu pasitraukė iš viešumos ir tikro lyderio pozicijos neužėmė. Su tokiomis mintimis sutiko ir politologas.
R.Karbauskis išgyvena savotišką tapatybės krizę: ką jis politikoje daro, kur eina ir kaip eina.
„Jis karts nuo karto atsiranda. Negalima sakyti, kad jo nėra. Bet lyderystės, kaip priklauso valdančiosios partijos frakcijos vadovui, tikrai trūksta. Pirmiausia Seimas ilgai neapsisprendė, kaip jie posėdžiauja ir dirba pandemijos metu, vėliau kai kurie sprendimai, pirmiausia dėl medikų atlyginimų, įstrigo lygioje vietoje.
Matome labai aiškią Seimo darbotvarkės perkrovą, kai Seimas posėdžiauja pernelyg retai, kartą per savaitę. Tada posėdis prasideda anksti ryte ir baigiasi artėjant giliam vakarui. Klausimų sąrašas ilgas, o jiems aptarti laiko paliekama mažai. Atsirado ir pseudoparlamentinės rezistencijos požymių, kai valdantieji posėdžiavo antradieniais, o opozicinės partijos nusprendė, kad posėdžiaus ketvirtadieniais“, – teigė pašnekovas.
Tai, kad R.Karbauskiui nepavyko išryškinti lyderio savybių, politologo nuomone, nulėmė ir politiko charakterio ypatybės.
„Kai R.Karbauskis 2016 metais atėjo į Seimą, turėjo savo veidą, kryptį. Dabar jo ir tie planai išblaškyti, ir kryptis nelabai aiški. Mažai nuoseklumo. Sakyčiau, kad R.Karbauskis išgyvena savotišką tapatybės krizę, ką jis politikoje daro, kur eina ir kaip eina“, – teigė A.Krupavičius.
Reikia dirbti ir stengtis neklysti
Ne vienas centrinės valdžios atstovas, suklydęs pandemijos metu, ginasi specifine šių dienų situacija: tikina, kad niekas nebūtų tinkamai pasiruošęs pandemijai, juk tai nutiko pirmą kartą ir užklupo netikėtai. Politologas tokį klaidų pateisinimą vertina skeptiškai ir vadina demagogija. Jo nuomone, posakis „kas nedirba, tas neklysta“ yra įkyrokai nevykęs bandymas pateisinti negalvojimą ir žioplystes: reikia dirbti ir stengtis neklysti. Be to, pašnekovo teigimu, egzistuoja būdas ir kelias, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje.
„Pirmiausia – tartis, diskutuoti su visais pagrindiniais politikos veikėjais. Kuo būtų daugiau sutarimo ir susitarimų, tuo sprendimai būtų kokybiškesni ir jie būtų įgyvendinami su dideliu pasitikėjimu ir pritarimu. O dabar kartais yra žaidžiami politiniai žaidimai. Pritrūksta pozicijų suderinimo, dėl to ir yra nuokrypių, kurių galėtų ir nebūti“, – teigė A.Krupavičius.
Paprašytas įvardyti didžiausias politikų klaidas pandemijos metu ir didžiausius laimėjimus, politologas pirmiausia pradėjo kalbėti apie vėlai suformuotą krizės valdymo sistemą. Nuo pat pradžių esminį vaidmenį toje sistemoje, anot jo, turėjo užimti ministras pirmininkas, Vyriausybė ir tik tada operacinius sprendimus sveikatos srityje turėjo priimti Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvoje dėl to, politologo teigimu, kurį laiką trūko aiškios koordinacijos, hierarchijos, neaišku buvo, kaip veikė ta krizės valdymo sistema.
„Antra klaida – nepasirengimas, neįvertinimas situacijos. Kovo mėnesio pradžioje ministerija ruošė medicinos apsaugos priemonių pirkimus, vertus kelių šimtų tūkstančių eurų. Aišku, trūko adekvataus supratimo, kas gali vykti, kokia sveikatos krizė ateina į Lietuvą. Nors Europoje buvo daugiau nei reikia pavyzdžių ir faktų, kad būtų reaguojama gerokai plačiau ir rimčiau.
Po to jau buvo klaidinama visuomenė, kad testų gal nereikia daug daryti, tų priemonių tiek turėti. Vis dėlto, žvelgiant plačiai, priemonės, kurios buvo pasirinktos pandemijai valdyti, iš esmės pasiteisino, kad ir vėluodamos, jos suveikė. Arsenalas, įjungtas vėliau, pasiteisino. Lietuva suvaldė krizę. Ar ekonominei krizei suvaldyti pasirinktos priemonės veiksmingos, šis klausimas dar atviras, aiškių atsakymų neturime“, – tolimesnes klaidas vardijo politologas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Rytų ir Vidurio Europos šalyse, kuriose buvo privalomi tuberkuliozės skiepai, sergamumo laipsnis yra žymiai mažesnis, jei lygintume su Vakarų Europa. Taip pat mažesnis ir mirtingumo lygis. Tad A.Krupavičiui kyla klausimas: kas išties labiau padeda kovoti su pandemija – istorinis paveldas ar politikų sprendimai?
„Girti norisi labiau ne politikus, o visuomenę. Ji stebina, nes adekvačiai ir tinkamai reaguoja į pandemiją, nėra nei itin didelės panikos, nei atsipalaidavimo, laikomasi karantino taisyklių. Nežinau, kiek tai politikų nuopelnas. Gal jis ir egzistuoja, gal visuomenė buvo įtikinta“, – nuomonę išsakė A.Krupavičius.
