„Įprastas gelbėjimo darbas – stabilizuoti ligonį neštuvuose ir nunešti iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, prasidėjus koronaviruso pandemijai, tapo šiek tiek sudėtingesnis, nes dabar ugniagesiai privalo kruopščiai pasirengti šiai operacijai, kadangi ne visada yra žinoma, ar ligonis neserga COVID-19 liga“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos, kuri Vilniuje atlieka šiuos gelbėjimo darbus, viršininkas Giedrius Ruočkus.
Pasak komandos viršininko, per kiekvieną budėjimą pas tokius ligonius jiems tenka vykti po 1-2 kartus. „Tai sudaro nemažą dalį visų iškvietimų ir jų skaičius didėja ar mažėja paprastai pagal sergamumo COVID-19 statistiką, – sako jis. – Paprastai ugniagesiams pranešama, kad ligonis karščiuoja, dūsta ir jam įtariamas koronavirusas. Todėl tokiai gelbėjimo operacijai atlikti yra nustatyti specialūs reikalavimai ir ugniagesiai jų griežtai laikosi.“
Paprastai ugniagesiams pranešama, kad ligonis karščiuoja, dūsta ir jam įtariamas koronavirusas.
Atlikdami šiuos gelbėjimo darbus ugniagesiai naudoja specialias apsaugos priemones. Jau prieš išvykdami jie apsirengia vienkartinius apsauginius kostiumus, užsideda respiratorius, pirštines, antbačius ir kt.
Pasak G.Ruočkaus, labai svarbu, kad ugniagesiai gelbėjimo darbų metu neužsikrėstų patys: „Kai ugniagesys tinkamai pasiruošia, pavojus sumažėja iki minimumo. Visa ši operacija reikalauja didelio dėmesingumo. Reikia ne tik tinkamai apsirengti, bet ir nusirengti, kad užkratas nebūtų perneštas ar atvežtas į padalinį. Jie nusirengia įvykio vietoje pagal tam tikrą eiliškumą, sudeda vienkartines apsaugos priemones ir vienkartinius kostiumus į specialius maišus ir atiduoda medikams. Ugniagesiai įvykio vietoje dezinfekuoja ir naudotus neštuvus, o grįžę į komandą dar kartą dezinfekuoja visas priemones.“
Kad vienišus nevaikštančius sunkius ligonius galėtų apžiūrėti medikai, neretai ugniagesiams gelbėtojams tenka parankinėmis priemonėmis atidaryti duris, statyti kopėčias ir lipti per balkonus ar laužtuvu atidarinėti langus.
