Prie Palangos Ronžės gatvėje įsikūrusio restorano „Bodega“ kiekvieną vakarą nusidriekia solidi eilė.
Kad galėtų čia pavalgyti, žmonės pasiryžę palaukti ne vieną dešimtį minučių.
Restorano savininkų įsitikinimu, tokio populiarumo jų įkurta vieta sulaukia dėl išskirtinės maisto produktų kokybės ir ypatingo jausmo, kurį sukuria savo darbą mėgstantys šeimininkai ir personalas.
Kaupė patirtį svetur
Domas pasakoja, kad prieš sumąstydamas kurti savo verslą daug keliavo ir išbandė darbą ne vienoje užsienio virtuvėje ar bare.
„Mėgstu gyvenime pirkti bilietus į vieną pusę, todėl baigęs mokyklą išvykau studijuoti į Jungtinę Karalystę, tačiau nebaigęs studijų jas mečiau ir įsidarbinau restorane. Pradėjau nuo stiklinių nešiotojo, vėliau tapau barmenu, vyriausiuoju vadybininku. Pamėgau šią industriją. Tai buvo gera patirtis“, – vertina vaikinas.
Verslininkas pasakoja, kad vėliau dar ne kartą teko pakeisti šalį.
Jis gyveno Toronte, kur dirbo dideliame meksikiečių restorane, tad pamilęs šią kultūrą nusprendė keliauti į Meksiką.
„Daugumai vietinių buvo keista, ką aš čia veikiu, atvažiavęs iš Lietuvos, Europos. Dauguma meksikiečių stengiasi išvažiuoti, jiems tai tarsi bilietas į geresnį gyvenimą, o aš – atvirkščiai“, – juokiasi verslininkas.
„Mane ten jau samdė kaip vadovą. Jei kas norėdavo atidaryti restoraną, turėdavau įvertinti situaciją, kokios koncepcijos reikėtų konkrečiai vietai, kokio dydžio meniu“, – prisimena vaikinas.
Atmosfera – lyg namuose
Įgyti įgūdžiai ir patirtis jam padėjo ir kuriant savo restorano viziją.
„Tai – ištisa psichologija, kaip viskas turi atrodyti, kaip turėtų elgtis darbuotojai. Galima daryti aukštosios virtuvės restoraną, o galima – namų. Tai mes bandome padaryti ir čia, – kad atėję žmonės jaustųsi taip, lyg užsukę pas mus į svečius, kur yra labai laukiami“, – verslo užkulisius praskleidžia „Bodega“ bendraturtis.
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, Domas buvo Londone, o Algirdas – Olandijoje.
Abu prisipažįsta į Lietuvą vos spėję grįžti prieš pat atšaukiant skrydžius.
Nors iš pradžių vaikinai planavo išsinuomoti maisto kioską ir suktis jame dviese, gavę pasiūlymą restorano patalpoms išsinuomoti ilgai nesvarstė ir iš karto ėmėsi darbo.
„Vilniuje kaip tik buvo uždarytas vienas meksikiečių restoranas, mes iš jų nusipirkome baldus ir nusprendėme, kad darome Meksikos virtuvės restoraną“, – apie verslo pradžią pasakoja Algirdas.
„Viską įsirengėme dviese, su tėvų pagalba – patys dažėme sienas, mano brolis nupiešė logotipą, patys klijavome virtuvėje plyteles, įrengėme santechniką. Tik dujoms sutvarkyti kvietėme meistrą, buvo nejauku patiems tai daryti“, – apie darbo užkulisius kalba verslininkai.
Pagaminta su meile
Restorano atidarymas buvo triukšmingas.
Algirdas pasakoja, kad birželį duris atvėrus restoranui jau liepos pabaigoje iki vartelių nutįso eilės norinčiųjų čia pavalgyti.
„Mes viską darome iš meilės. Neretai verslininkai Palangoje nori iš kuo mažiau išgauti kuo daugiau, o mums tiesiog patinka šis verslas, tai darome ne dėl pinigų.
Kiekvieną patiekalą gaminame su meile – būna, orkaitėn dedi pyragą ir siunti jam oro bučkį, kad gerai iškeptų. Kitur trūksta darbuotojų, o štai pas mus toks smagus kolektyvas, kad žmonės nori ateiti dirbti, įkvėpti mūsų užsidegimo“, – sako Algirdas.
„Bodega“ yra tipinis meksikietiškas restoranėlis, kuriame siūloma paragauti pačių populiariausių ir lietuvių jau atpažįstamų šios šalies patiekalų.
Vaikinai jame sukasi patys, o maistas kiekvieną dieną ruošiamas šviežias.
Daug darbo ir kokybiški produktai
„Kad spėtume viską paruošti ir restoraną atidaryti 17 valandą, ateiname čia beveik nuo pat ankstyvo ryto. Viską darome patys, maistas kasdien gaminamas šviežias, nešildome likučių. Lankytojai tai vertina“, – sako Algirdas.
Jis atskleidžia, kad dar viena restorano sėkmės sudedamoji dalis – išskirtinės kokybės produktai.
„Kukurūzines tortilijas perkame iš Madrido, iš Meksikos per importuotojus – prieskonius ir kukurūzinius traškučius, mėsą – labai aukštos kokybės tiesiai iš ūkininko. Tai brangu, tačiau kokybė viską atperka. Dėl to pas mus kiekvieną vakarą nutįsta eilės“, – pasakoja restorano bendraturtis.
Emigracijoje patirties prikaupę Domas ir Algirdas sako, kad Palangoje mato savo ateitį.
„Palanga išties labai keičiasi. Matome, kaip atvažiuoja kiti poilsiautojai, kuriems reikia naujų, šviežių idėjų. Aišku, J.Basanavičiaus gatvės svečiai niekur nedingo ir jie ilgai dar niekur nedings, tačiau daug kas persikėlė į Šventąją, o nemažai naujų žmonių nusipirko butų Palangoje“, – kurorto situaciją vertina Domas.