Dar daugiau – Lietuvoje nėra užregistruota nė vienos mirties (bet kurioje amžiaus grupėje, tuo labiau – vaiko) nuo šių vakcinų. Užtat keturi nepilnamečiai, įskaitant kūdikį, mirė nuo COVID-19.
Tarptautiniu lygiu pripažįstama, kad pandemija vaikams turėjo pragaištingų pasekmių.
Tūkstančius pakirto pats SARS-CoV-2, nemažai mirė nesulaukę reikiamos medicinos pagalbos, nes ligoninės buvo uždarytos, nepavyko laiku gauti būtinų vaistų, buvo atidėti rekomenduojami skiepai.
Taip pat – dėl netiesioginio COVID-19 poveikio, pavyzdžiui, tėvams netekus darbo arba mirus nuo šio užkrato galėjo sumažėti šeimos pajamos, suprastėjo gyvenimo sąlygos, trūko maisto.
Priešingai nei kūdikių atveju, gerokai dažniau vyresnių vaikų mirties priežastys buvo išorinės, ne sveikatos problemos.
Kuo skurdesnė šalis, kuo mažiau gyventojų paskiepyta nuo COVID-19 ir kuo didesnė tikimybė susirgti šia liga, tuo labiau toks poveikis jaučiamas.
Daugiau nei 10 mln. vaikų visame pasaulyje neteko tėvų ar globėjų – tai irgi yra neigiamas pandemijos poveikis.
Lietuvos statistikoje nėra
Danijoje inicijuotas projektas „EuroMOMO“ jau keliolika metų kaupia duomenis apie mirtis Europoje ir kas savaitę skelbia informaciją apie perteklines mirtis, susijusias su kasmetiniu gripu, pandemijomis ir kitomis grėsmėmis visuomenės sveikatai.
Tiesa, jis apima ne visą žemyną – statistiką teikia 29 Europos valstybės ir regionai. „EuroMOMO“ bendradarbių tinklui nepriklauso Lietuva, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Baltarusija, beveik visas Balkanų regionas, užtat Berlynas, Vokietijos Heseno žemė, Šiaurės Airija, Škotija, Velsas čia yra atskiri subjektai, taip pat skelbiama Izraelio informacija.
Bendras perteklinių mirčių skaičius nuo pat 2020 m. pradžios augo. Iš pradžių kreivė tik nestipriai kilo aukštyn ir buvo kone horizontali, bet jau pavasario pradžioje, kai buvo paskelbta pandemija, šovė viršun. Balandžio pradžioje ji vėl tapo lygiagreti bazinei linijai ir tik rudenį ėmė vėl kilti.
Pernai perteklinių mirčių skaičius augo pačioje metų pradžioje, kai registruota itin daug mirčių nuo COVID-19, paskui linija tapo horizontalesnė ir tik metų pabaigoje vėl pasuko viršun. Šiemet mirčių toliau daugėja, bet jų skaičius auga tolygiau.
Visų amžiaus grupių perteklinių mirčių kreivės panašios, užtat vaikų iki 14 metų statistika keitėsi banguotai ir skyrėsi nuo bendrų tendencijų. 2020 m. pavasario pradžioje, kai bendras mirčių skaičius ėmė sparčiai augti, vaikų statistika, priešingai nei iki tol, ėmė gerėti.
Ta pati tendencija išliko pernai iki pavasario pabaigos. Tuomet perteklinių mirčių ėmė daugėti ir jų kreivė tebekyla iki šiol.
