Ceremonijoje, kurią organizavo Izraelio ambasada, dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, taip pat Izraelio, JAV ir Vokietijos ambasadoriai, Lietuvos žydų ir Holokaustą išgyvenusiųjų bendruomenių nariai.
Jie, laikydamiesi saugumo dėl COVID-19 pandemijos reikalavimų, prie paminklų ir masinių žudynių duobių vietų padėjo akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbėjo Kadišą – maldą už mirusiuosius.
„Mūsų pareiga šiandien yra suskaičiuoti visus, kiek įmanoma, „šovinius“ – argumentuotai ir nešališkai, maksimaliai sąžiningai. Nes šūvis – tai nutrauktas gyvenimas. Vien čia, Paneriuose, sunaikinta apie šimtas tūkstančių žmonių, kurių dauguma – žydai. Toks nešališkas suskaičiavimas, pasvėrimas, įvertinimas yra atminties politikos pagrindas. Nes veiksminga, į ateitį orientuota atminties politika apima ir mokslinių tyrimų, dokumentavimo bei švietimo skatinimą, ir pastangas įamžinti bei pagerbti, ir moralinę atsakomybę už išlikusias, vis dar veikiančias traumas,“ − teigė Seimo pirmininkė.
„Turime ir kitą, ne mažiau svarbią pareigą – pamatyti žmones, turinčius sielą. Žmones, išsaugojusius žmogiškumą, nebijojusius rizikuoti mirties akivaizdoje. Tų žmonių istorijos yra sklidinos atjautos, pasišventimo ir dramatizmo. Jų darbai šiandien ne priešina, o sutelkia. Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 Lietuvos žmonių. Tikiu, jų buvo kur kas daugiau. Neabejotina, tos pastangos išsaugoti ir išgelbėti žmogiškumą nusipelno įamžinimo, kuris nuolat primintų užrašą Pasaulio teisuolių diplome – „Kas išgelbėjo vieną žmogų, tarsi būtų išgelbėjęs visą pasaulį“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
G.Landsbergis teigė, kad per Holokaustą buvo sunaikintas didžiulis Lietuvos kultūros ir tapatybės sluoksnis, tačiau svarbiausia yra kiekviena prarasta gyvybė, todėl atmintis turi būti puoselėjama ir perduodama ateities kartoms.
„Tai perspėjimas mums visiems, kad agresyviai prievartos politikai, tarpusavio neapykantai turi būti užkirstas kelias ir šiandien, kad ši tragedija daugiau niekada nepasikartotų. Tam turime nuolat mokyti ir šviesti mūsų visuomenę, ypač jaunąją kartą, bei nebijoti drąsiai ir atvirai kalbėti apie savo skaudžią istoriją“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakė G.Landsbergis.
Holokausto ir heroizmo atminimo diena, anot ministerijos, pradėta minėti 1953 metais, siekiant supažindinti visuomenę su Holokausto istorija, kovoti su antisemitizmu ir užtikrinti, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų.
Šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios: per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Paneriuose buvo nužudyta ir užkasta apie 100 tūkst. žmonių: 70 tūkst. žydų, 20 tūkst. lenkų ir apie 8 tūkst. rusų belaisvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 lietuvių.
