Generalinė prokuratūra siekė, kad bylą grįžtų nagrinėjimui į Apeliacinį teismą.
Prokuratūros skundas atmestas – ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
„Teisėjų kolegija nenustatė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, pabrėždama, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, tarpusavyje palygino tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, skundžiama nutartis yra motyvuota ir grįsta įrodymų visetu“, – per posėdį sakė teisėjas Alvydas Pikelis.
Pasak jo, byloje nenustatytas ir didelės žalos požymis, kai meras inicijavo konkretaus asmens tapimą Verslo tarybos nariu.
„Teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltinime yra suformuluotas abstraktaus, formalizuoto ir realiais duomenimis nepagrįsto didelės žalos požymio aprašymas, todėl, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisės aktus pažeidžiančiais savivaldybės mero veiksmais buvo sukurta tokia situacija, kuri būtų padariusi didelę žalą ne tik kaltinime nurodytoms institucijoms (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams ir Panevėžio miesto verslo tarybai), kurios paneigė patyrusios žalą, bet ir Panevėžio miesto savivaldybei“, – rašoma teismo pranešime.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nenustačius turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo, mero veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas.
Pasak LAT, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. M. Račkausko veiksmus tiesiogiai lėmė neteisėta įtaka, kad nusikalstamus veiksmus būtų atlikę savivaldybėje ar kitose institucijose dirbantys asmenys, veikiami R. M. Račkausko, kad jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, kad būtų išreikštas nepasitikėjimas juo ar Panevėžio miesto savivaldybe.
Prokuroras per posėdį rugsėjį paprašė panaikinti apeliacinės instancijos nutartį, kuria atmestas Panevėžio prokuratūros skundas, ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui pateiktas „dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, priimant išteisinamąjį nuosprendį“.
Išteisinamąjį nuosprendį pernai balandį priėmė Vilniaus apygardos teismas, o lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, jį atmetė.
Iš naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka prokuratūra prašė nurodydama, kad Lietuvos apeliaciniame teisme padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Prokuratūros duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po savivaldos rinkimų.
Byloje buvo teigiama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.
Kartu su R. M. Račkausku teistas „Lietkabelio“ prezidentas Alvydas Bieliauskas.
Vilniaus apygardos teismas abu kaltinamuosius išteisino, nes nenustatytas prekybai poveikiu būtinas korupcinis susitarimas bei padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog R. M. Račkausko prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo ketinimu gauti kyšį.
Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra apskundusi ir kitą išteisinamąjį nuosprendį Panevėžio miesto merui R. M. Račkauskui, joje jis buvo išteisintas su savo patarėja Gintare Maskoliūniene.
Minėtus asmenis pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.
Minimame Generalinės prokuratūros prokuroro kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Šią bylą Aukščiausiasis Teismas nagrinės kitą savaitę.
Meras savo kaltės nepripažino nė vienoje iš bylų.
