Paskleistoje informacijoje primenama, kad Žaliosios girios valstybinis botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti būdingas Vidurio Lietuvos lygumų miško augalų bendrijas ir gyvūniją.
Šiam draustiniui būdingi pušynai, beržynai, eglynai, nemažus plotus užima pelkės. Gyvena kiškiai, stirnos, šernai, lūšys, auga į Raudonąją knygą įtraukti margasis asiūklis, virgininis varpenis, retažiedė miglė.
Leidimas išduodamas įvertinus situaciją
VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas aiškino, kad atskirai statistikos apie pažeistus plotus Žaliosios girios ribose nevedama.
-
Viceministras: vykdant sanitarinius miškų kirtimus bus išsaugomi vertingi lapuočiai
-
S.Gentvilas: plyni kirtimai saugomose teritorijose bus išimtis
-
Ministerijai paskelbus apie kirtimų stabdymą Punios šile, NVO sako, kad šie jau įvykdyti
-
S.Gentvilas: noriu paneigti mitą, kad Lietuvoje kertama per daug miškų
-
Prie Seimo protestas dėl plynųjų miškų kirtimų: susirinkusieji reikalauja pokyčių
-
Raimondas Imbrasas. Kaip „rūpestis“ mišku atsilieps Lietuvos ekonomikai ir verslui?
„Tačiau Joniškio ir Panevėžio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose šiuo metu žievėgraužio tipografo židiniai užfiksuoti 224 ha plote. Šiuose plotuose vykdomi sanitariniai kirtimai, o leidimus išduoda Valstybinė miškų tarnyba (VMT). Norint gauti leidimą kirsti mišką, reikia pateikti biržės atrėžimo dokumentus, kurie parengiami pagal matavimus, atliktus miške. Todėl gauti leidimą kirsti mišką sanitariniais kirtimais, neįvertinus situacijos miške, neįmanoma. Siekiant likviduoti kenkėjų židinį, būtina vykdyti plyną sanitarinį miško kirtimą, kurio plotas daugiau kaip 1 ha. Prieš išduodant leidimą kirsti mišką medyno būklę privalo įvertinti ir VMT Sanitarinės miško apsaugos skyriaus specialistas“, – pasakojo M.Ivanauskas.
Likviduojami stichinės nelaimės padariniai
Pasiteiravus apie internete pradėjusią plisti informaciją, kad prisidengdama plynais sanitariniais kirtimais VMU ketina sunaikinti Žaliąją girią, Miško apsaugos skyriaus vadovas paneigė tokią žinią.
„Tikrai ne. Joniškio ir Panevėžio rajonuose dėl žievėgraužio tipografo masinio išplitimo yra paskelbta stichinė nelaimė ir šiuo metu vykdomos privalomos stichinių nelaimių padarinių likvidavimo priemonės. Galima užtikrintai pasakyti, jeigu šių priemonių nebūtų taikoma, Žaliosios girios saugumui kiltų žymiai didesnė grėsmė“, – sakė M. Ivanauskas.
Šis kenkėjas šiemet pažeidė 4–5 kartus daugiau eglynų nei ankstesniais metais. Ne kokios prognozės ir kitiems metams.
„Sanitarinių miško kirtimų vykdymas žievėgraužio tipografo užpultuose eglynuose yra būtina ir privaloma miško apsaugos priemonė. Per 2023 metus šalies valstybiniuose miškuose užfiksuota žievėgraužio tipografo židinių 3760 ha plote. Visi šie židiniai turi būti likviduoti – iki spalio mėnesio likviduota 3230 ha šio kenkėjo židinių“, – teigė VMU specialistas ir aiškino, kad ne visais atvejais taikomi plynieji sanitariniai kirtimai.
Prognozės kitiems metams – nekokios
„Dažnai užtenka laiku atliktų atrankinių sanitarinių kirtimų, bet situacija šiais metais tikrai labai įtempta, fiksuojamas beveik 4 kartus intensyvesnis žievėgraužio tipografo skraidymas nei įprastai.
Šis kenkėjas šiemet pažeidė 4–5 kartus daugiau eglynų nei ankstesniais metais. Ne kokios prognozės ir kitiems metams – jei žiema bus palanki kenkėjui peržiemoti, tikėtina, kad turėsime dar didesnę šio kenkėjo invaziją nei šiemet. Jeigu nevykdytumėme jokių sanitarinės apsaugos priemonių, tai mūsų eglynams kiltų rimta grėsmė“, – kalbėjo M.Ivanauskas ir teigė, kad Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Lenkijoje jau keletą metų masiškai žūsta eglynai, ir miškininkai nespėja jų gelbėti.
