„Būklė – tragiška“
„Turime valstybės saugomą botaninį gamtos paveldo objektą – Kalnelio daugiakamienę pušį. Išskirtinės išvaizdos medis auga Panevėžio rajone, Kalnelio kaime, ir yra vienas iš lankytinų objektų Krekenavos regioniniame parke. Deja, jis jau daugelį metų yra neprižiūrimas, todėl jo būklė – tragiška. Kadaise vaizdas buvo nuostabus, o dabar jis liūdnas. Norėjome patys pradėti tvarkyti, tačiau Savivaldybė iškart pasakė, kad nelįstume, nes tai paveldas, kurio taip paprastai liesti ir tvarkyti negalima. Būtini leidimai“, – kalbėjo Naujamiesčio bibliotekos bibliotekininkė, netoli pušies gyvenanti Monika Dumbraitė.
Apžiūra – kartą per metus
Krekenavos regioninio parko direkcijos vadovė Alma Kavaliauskienė pripažino, kad daugiakamienė pušis – jų priežiūroje.
„Kiekvienais metais mūsų ekologas vykdo apžiūrą ir pateikia ataskaitą apie paveldo objektų būklę. Paskutinį kartą prie pušies lankėmės liepos viduryje. Tačiau mūsų darbuotojas kas mėnesį atvyksta nušienauti žolės aplink ją. Liepos mėnesį buvo nustatyta, kad pušies būklė – gera. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad dėl natūralaus biologinio senėjimo bei aplinkos sąlygų poveikio medis patiria neišvengiamus pokyčius, netenka dalies lajų šakų“, – tikino ji.
„Be to, norėčiau paminėti, kad Krekenavos regioniniame parke turime tik vieną darbuotoją, kuris prižiūri objektų aplinką. Ne kartą prašėme Rajono savivaldybės, kad padėtų ir skirtų žmonių, kurie galėtų mums pagelbėti, nes per įvykusias regioninių parkų reformas buvo mažinami etatai, todėl dabar tenka džiaugtis šiuo mūsų vienu darbštuoliu“, – pasakojo A.Kavaliauskienė.
Prieš keletą metų Valstybinė miškų urėdija aplink pušį pastatė tvorelę. „Tačiau ji neatitiko standartų – stovėjo per arti medžio, todėl žeidė šaknų sistemą. Na, o norint statyti tvorą, nepažeidžiant šaknų, ji turėtų stovėti ant važiuojamosios kelio dalies“, – teigė ji.
Moteris taip pat pabrėžė, kad šios pušies lankomumas nėra toks intensyvus kaip, pavyzdžiui, Stelmužės ąžuolo, kur kasdien lankosi po keliasdešimt asmenų. „Todėl nematome poreikio statyti apsaugos priemonių. Čia tiesiog nevyksta toks didelis žmonių srautas“, – pridūrė vadovė. Daugiakamienė pušis pritaikyta lankymui nuo 2014 metų (šalia įrengtas informacinis stendas ir nuorodos jo link).
Gyventojų įtaka
Aplink daugiakamienę pušį saugoma zona laikomas plotas penkių metrų spinduliu.
„Tą plotą mes tikrai prižiūrime, pjauname žolę. Kas yra toliau nei penki metrai – jau ne mūsų valioje. Visgi jei gyventojai nori prisidėti prie medžio priežiūros, gali kreiptis į mane, ir tikrai pasitarsime, ką būtų galima daryti“, – bendradarbiauti kvietė A.Kavaliauskienė.
Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Skirmantas Vertelka patvirtino, kad darbo jėgos išties trūksta.
„Taip, žinau, kad regioniniam parkui trūksta darbo rankų, tačiau ir mes negalime niekuo jiems padėti. Seniau turėdavome asmenis, dirbančius už pašalpas, bet jų nebėra. Tiesa, kai žmonės dirba už pašalpas, jų darbas nėra kokybiškas. Tokiu atveju, manyčiau, geriausia išeitis būtų gyventojų talka“, – sakė jis.
Naujamiesčio seniūnas patikino, kad su A.Kavaliauskiene apie pušies aplinkos tvarkymą gyventojų rankomis kalbėta ne kartą.
„Norint organizuoti gyventojų talką, reikėtų šį darbą įrašyti į viešųjų darbų sąrašą. Mes tikrai tvarkome pušies aplinką kiek galime ir kiek leidžiama. Manau, reikėtų ją apgenėti, padailinti, nes metai daro savo, šakos lūžta ir vaizdas prastėja. Mes tikrai prisidėsime kiek galėsime prie jos puoselėjimo“, – kalbėjo seniūnas.
