Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 03 19

Panevėžio trūkumai – migracija, verslumo stoka, pranašumas – Nevėžis ir jo pakrantės

Panevėžys pirmiausia turėtų susitvarkyti erdves, esančias šalia Nevėžio upės. Tuomet esą šis Aukštaitijos miestas taps patrauklesnis tiek gyventojams, tiek svečiams.
Panevėžys
Panevėžys / „15min“ archyvo nuotr.

Viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms galimybių studiją parengė ir Panevėžio miesto savivaldybei pristatė bendrovė „Smart Continent“. Studija bus panaudota rengiant 2014-2020 miesto plėtros strateginį planą, teigiama Panevėžio savivaldybės pranešime spaudai.

„Praėjusiais metais iš savivaldybės specialistų, politikų, miesto architektų sudaryta darbo grupė  svarstė 2014-2020 metų regioninės politikos krypčių ir finansavimo prioritetus. Jos pasiūlymai ir pastebėjimai iš esmės sutapo su viešųjų erdvių studijos rezultatais. Būtina, kad Panevėžys kuo efektyviau pasinaudotų Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis naujuoju finansinės paramos laikotarpiu, todėl privalome atsakingai pasirengti 2014-2020 metams – tam dabar ir kuriamas naujasis miesto plėtros strateginis planas“, – sakė Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.

Studijos rengėjai išskiria tokias Panevėžio stiprybes kaip geografinė padėtis, metropolio statusas, tai, kad miestas laikomas saugiausiu tarp didžiųjų šalies miestų, pro jį teka Nevėžis, yra rekreacijai tinkamos „Ekrano“ marios, mieste tankus dviračių takų tinklas, yra įvairių kultūros įstaigų, dideliems kultūros ir sporto renginiams pritaikyta infrastruktūra ir kt.

Tačiau Panevėžys turi trūkumų – gyventojų migracija, žemas verslumo lygis, prastos būklės didžioji dalis rekreacinių erdvių ir viešųjų zonų, nepakankamos kokybės dviračių takų infrastruktūra, per mažai automobilių stovėjimo aikštelių ir kt.

„Smart Continent“ teigimu, Panevėžys iki šiol neišnaudoja Nevėžio teikiamų pranašumų. Todėl miestas turėtų pirmiausia tvarkyti prie upės esančias viešąsias erdves ir rekreacines zonas. Tai miesto parkai – Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio, Berčiūnų, „Ekrano“ marių teritorija.

Taip pat siūloma atnaujinti pagrindinių dviračių takų infrastruktūrą, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takų jungtis nuo „Ekrano“ marių iki Berčiūnų, kompleksiškai tvarkyti Bendruomenių rūmų, „Aukštaitijos“ sporto komplekso ir maniežo teritorijas, Jaunimo sodą, Senvagę, Laisvės aikštę ir prieigas, Nepriklausomybės aikštę, atnaujinti viešosios paskirties pastatus, įrengti požeminę automobilių aikštelę A.Jakšto gatvėje, prieplauką Nevėžio upėje, kempingą prie „Ekrano“ marių, pastatyti naujus miesto riboženklius.

Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinti šios priemonėms reikėtų 77,5-129,65 mln. Lt.

Viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms galimybių studija – viena iš šešių, rengiant 2014-2020 metų Panevėžio miesto plėtros strateginį planą. Planui parengti savivaldybei skirta daugiau kaip 278,5 tūkst. Lt ES parama. Projektą ketinama įgyvendinti 2013 m. lapkričio mėnesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug