Tūkstančio kvadratinių metrų centro patalpos kol kas tuštokos. Jaunimas pats tvarko kambarius, stato baldus, neša sėdmaišius, tapo sienas. Jaunuoliai patenkinti, kad atsirado vieta, kur pabūti ir nebereikia slampinėti gatvėmis.
„Tvarkomės vietas, kur būnam, ką darom, piešiam sienas. Paskutinė, kurią piešėm, buvo prie laiptų,“ – sakė Panevėžio atviro jaunimo centro lankytojas Rytis Petkevičius.
„Nereikia vaikščioti po kiemus. Ateini, praleidi su draugais laisvalaikį, smagiai pasibūni, pabendrauji, pažaidi,“ – pasakojo Klaudija Mackevičiūtė.
Vienu metu centre gali susirinkti iki dviejų šimtų žmonių. Ypač laukiamas jaunimas iš socialinės rizikos šeimų.
Socialiniai darbuotojai bus apmokyti ieškoti socialiai pažeidžiamo jaunimo ir pakviesti į centrą. Čia yra žaidimų, galima muzikuoti, vyksta susitikimai su įdomiais žmonėmis, filmų peržiūros.
„Čia bus ta vieta, kur mes žiūrėsime laisviau į triukšmą, į jaunimo iniciatyvas teigiamai žiūrėsim, leisim jaunimui realizuoti save visose srityse, tuo pačiu suteikdami jiems saugią erdvę,“ – teigė centro direktorė Daiva Juodelienė.
Atviro jaunimo centrai Lietuvoje kuriami nuo 2005-ųjų, tačiau tik dabartinė Panevėžio valdžia centrui įkurti skyrė apie aštuoniasdešimt tūkstančių eurų. Padėjo vietos verslininkai, gyventojai, finansavimo tikimasi sulaukti ir iš jaunimo reikalų departamento, tarptautinių fondų, nes šimtametis centro pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas.
„Jo remontas kainuos šiek tiek brangiau, nes langai turi būti tam tikros formos, jei yra daromas kapitalinis remontas. Bet tikiu, kad ta būklė kol kas yra gera. Per metus–du surasime tą finansavimą ir atnaujinsime tą pastatą, o savivaldybė, tikiuosi, kad parems techninio projekto parengimą. Patalpos gana didelės, taip pat reikia ir baldų, ir kėdžių, ir muzikinės įrangos, ir stalo žaidimų,“ – sakė atviro jaunimo centro sumanytojas, Panevėžio tarybos narys Daumantas Simėnas.
Panevėžio atviras jaunimo centras atidarytas kasdien nuo keturioliktos iki dvidešimt pirmos valandos, išskyrus sekmadienį.