Parko išskirtinumas – simbolika
Kūdra taps jūra, kalneliai su gojeliais – tai sūnūs ir dukrelė, o gyvatašakė eglė – tai Eglė, Žalčio žmona ir vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės mama.
Parke kiekvienas kalnelis turės savo – vaiko vardą ir aplik jį žaliuos tos rūšies medžiai. Per parką vingiuojantys takai simbolizuos žalčius, žydinti raudona pieva – „kraujo putą“, balta pieva – „pieno putą“. Broliai, kurie užkapojo žaltį virs šermukšniais su raudonomis uogomis.
Parke kvepės ir 12 skirtingų vaistažolių rūšių, skirtų Eglės išbandymui, o supynės taps simboliu išbaidančiu piktąsias dvasias.
Parko lankytojų lauks ir įvairios užduotys: sunešioti dvylika klumpių – reikės įveikti dvylika kalnelių šlaitų, suverpti dvylika verpalų – apibėgti aplink Eglės kalnelį, išausti 12 drobių – 12 kartų pereiti „žaliuosius tunelius“. Pasakojimą reikės pradėti ir tęsti einant taku – maršrutu, atliekant užduotis: prie informacinio centro pasiimti planą, rasti „marškinius“, juose – „žaltį“, po to atlikti užduotis.
Skatins ryšį su gamta
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė, projekto vadovė Ieva Skiotienė sako, kad kuriant Kniaudiškių parko viziją, buvo ieškoma pačių įvairiausių sprendimų.
„Į miesto kūrimo procesą norėjome įtraukti gyventojus, ugdymo įstaigas, architektų bendruomenę, tad organizavome keletą susitikimų, diskutavome, kaip turėtų atrodyti šis parkas. Nuspręsta, kad parkas galėtų įprasminti pasaką „Eglė – žalčių karalienė“, kurios motyvai, pasitelkiant parko želdinius bei infrastruktūrą, skatintų pažinimą, ugdymą ir ryšį su gamta“, – naujienų portalui JP pasakojo I.Skiotienė.
Išanalizavusi teritorijos būklę, galutinę Kniaudiškių parko koncepciją parengė bendrovė „Panprojektas“.
Pieva piknikams
I.Skiotienės teigimu, pagal anksčiau parengtą projektą, buvo pradėtas formuoti parko reljefas ir nuo Žygeivių, V.Alanto bei T.Tilvyčio gatvių pusių, perimetru supilti kalneliai. Jie sudarys vizualinę užtvarą nuo urbanizuotų vaizdų. Šie kalneliai bus palikti, nuo išorinės pusės apželdinti, numatyta pasodinti apie 140 naujų medžių ir krūmų. Pievose žydės aguonos, kraujalakės, gaisrenos, eraičinai, šalavijai, vingiorykštės, mėtos, čiobreliai, raudonėliai, vilkdalgiai, purienos ir kt.
Ant aukščiausio vakarinio kalnelio rytinės pusės šlaito bus formuojamas nuolydis žiemą šliuožti rogutėmis. Ant kalnelio priešais kūdrą vakarinio šlaito – projektuojamas amfiteatras. Šiaurės vakarinėje parko dalyje numatoma išvalyti užpelkėjusią kūdrą, vakarinėje jos dalyje paliekant natūralios augmenijos fragmentus. Kūdra bus aptverta apsaugine tvorele. Rytinėje jos dalyje numatoma estrada vaidinimams ir pontoninė aikštelė su laužaviete. Pietinėje parko dalyje formuojama pieva vasaros piknikams.
Lankytojus pasitiks kitą vasarą
Pasak I.Skiotienės, šis projektas prisidės prie kraštovaizdžio apsaugos ir bioįvairovės išsaugojimo. Dėl projekto „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas Kniaudiškių parke Molainių g. 3“ rangos darbų, Savivaldybė sutartį pasirašė su bendrove „Dujotiekio statyba“.
Anot projekto vadovės, Kniaudiškių parko projekto ranga vyks trimis etapais. Pirmuoju, kuris prasidės rugsėjį, planuojami pagrindiniai darbai, kad miesto bendruomenė jau galėtų naudotis nauja poilsio zona. Pirmojo etapo darbai turėtų būti užbaigti iki kitų metų vasaros pabaigos.
„Bus atliekami parengiamieji darbai, šalinami menkaverčiai, ne vietoje augantys medžiai, krūmai, genimos šakos, įrengiama mažoji architektūra, formuojamas kraštovaizdis, įrengiamas medinis takas, amfiteatras, žaliasis tunelis, akmenų takas, dalis lauko apšvietimo ir elektros tinklų, padidintas vandens telkinys“, – kalbėjo I.Skiotienė.
Vėliau bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, dviračių saleles, likusi mažoji architektūra ir elektros tinklai. Taip pat bus įrengta automobilių aikštelė, inžineriniai tinklai, pontoninis lieptas su laužaviete, WC pastatas. Naujoji rekreacinė erdvė bus pritaikyta neįgaliesiems.
Numatomų darbų vertė – virš 700 tūkst. eurų. Projekto finansavimas planuojamas Europos Sąjungos fondų, Savivaldybės biudžeto ar valstybės lėšomis.
