Iš viso pratybose „Perkūno bastionas“ dalyvaus apie 70 dalyvių – nuo savivaldybės administracijos direktoriaus iki policijos, priešgaisrinės tarnybos, pasieniečių, baikerių, medžiotojų, pataisos namų ir vyskupijos atstovų.
Ketvirtadienį įvyks diskusinės stalo pratybos, o penktadienį veiksmas persikels į Panevėžio miestą, kur bus iš tiesų išbandyta sąveika tarp skirtingų šalies gynyboje dalyvaujančių institucijų, įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kariuomenės.
Signalą ryte gaus ir Panevėžio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas bei kariuomenės logistai, kurie pasiruoš gyventojų mobilizacijai. Tiesa, šįkart mobilizuojamuosius vaidins vaidmenų legendas gavę Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, kurių lauks visas kelias nuo eilės prie šaukimo punkto iki ginklo rankose.
„Šiais metais naujiena yra tai, kad testuosime procedūras, kurių dar niekada nesame testavę. Šios pratybos į istoriją įeis kaip pirmosios tokio tipo pratybos, kuriose dalyvaus karo komendantas, administracijos direktorius, taip pat valstybinės įstaigos kaip PAGD, Policijos departamentas“, – po pratybų pristatymo sakė majoras Vaidas Žiogas, tiesiogiai atsakingas už jų koordinavimą.
Kariuomenė tikisi ieškoti sąveikos tarp visų šalies gynybos dalyvių, tikrinti logistines grandines, informacijos perdavimo ir gyventojų perspėjimo schemas bei ieškoti atsakymų į kilsiančius klausimus.
„Mūsų tikslas yra pateikti siūlymus, kurie teisės aktai ar poįstatyminiai aktai turėtų būti koreguojami, keičiami ar detalizuojami. Pernai išėjo naujas Karo padėties įstatymas, taip pat išėjo naujas Mobilizacijos ir Priimančiosios šalies paramos įstatymas. Vadinasi – mes ir esame tas pokytis, mes įnešame tai, ką reikia keisti, ir atitinkamai tam tikros žinybinės institucijos į tai reaguoja“, – teigė V.Žiogas.
Nuo kitų pratybų „Perkūno bastionas“ skirsis savo mastu – jos apima didžiausią auditoriją ir teritoriją – visą regioną su keliolika savivaldybių, ūkio subjektais, įvairiomis organizacijomis ir institucijomis. Pirmą kartą jose dalyvaus ir neseniai paskirti karo komendantai bei savivaldybių administracijos direktoriai.
„Karo komendantas nori žinoti, kaip bus vykdoma sąveika su administracijos direktoriumi, administracijos direktorius nori žinoti, kaip bus vykdoma sąveika su Policijos departamentu ir kitomis institucijomis“, – sakė pratybų koordinatorius.
Anot jo, tikimasi, kad po pratybų atsiras daugiau aiškumo, kaip turėtų veikti karo komendantai ir visos susijusios įstaigos, o gauta informacija turėtų nugulti į poįstatyminius aktus.
„Pagrindinis pratybų dalyvis bus Panevėžio miesto karo komendantas, kurį mes stebėsime, jam padėsime, bet tuo pačiu rašysimės visus dalykus, kurie mums patiems neaiškūs ir galiausiai išeisime po pratybų su pratybų radiniais. Tai ir bus mūsų tie kertiniai taškai, kuriuos mes nešime vadovybei ir rodysime, ką mes radome, ką reikia taisyti ir kur link reikia judėti“, – pažymėjo V.Žiogas.
Pirmasis iš visų šalies karo komendantų pratybose dalyvausiantis pulkininkas R.Švažas kol kas sako dar nežinantis tikslių savo užduočių.
„Aš – treniruojamoji auditorija. Mane kviečia į pratybas, gaunu užduotį, veikiu pagal situaciją – optimaliai, kad atitikčiau iškeltus uždavinius ir sudaryčiau sąlygas valstybės gynybai“, – teigė jis.
Jis ir pats vertins esamą tvarką ir realią situaciją, teiks siūlymus ir savo rekomendacijas dėl egzistuojančių neapibrėžtumų ar sprendimų, kuriuose regisi trūkumai.
„Visa tai yra šviežia. Yra mobilizaciniai planai parengti, su kuriais mes, be abejo, esame susipažinę, ten yra grifuota informacija. Aišku, mes esame užmezgę ryšius su savivaldybės administracijos tam tikrais pareigūnais ir šiandien buvo čia administracijos direktorius atvažiavęs“, – kalbėjo pulkininkas.
Anot jo, vienas iš pagrindinių iššūkių būtent ir bus tai, kad teks atvykti į naują vietą ir pažinti jos stiprybes, silpnybes bei ypatybes.
„Tai – nauja funkcija, kiekvienas toks naujas pasikeitimas ar naujas etapas reikalauja tam tikrų žinių ar įgūdžių. Visų pirma, pradėkime nuo to, kad nuvykus į miesto savivaldybę, tau visas kolektyvas nepažįstamas, tu nežinai, ką kas geba, ką gali, ką žino“, – teigė R.Švažas.
Pratybas „Perkūno bastionas“ organizuoja kariuomenės Gynybos štabas kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu. Jos skirtinguose miestuose kasmet vyksta nuo 2017 metų.
Iki šiol tik stalo pratybomis buvęs „Perkūno bastionas“ jau vyko Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, o kitąmet turėtų persikelti į Alytų.
