Pirmą kartą jos bus ne tik diskusinės, bet ir praktinės. Kaip nurodo kariuomenė, pratybomis siekiama patikrinti kariuomenės bei šalies institucijų pasirengimą vykdyti mobilizacijos ir priimančios šalies paramos teikimo užduotis.
Ketvirtadienį vyks diskusinė stalo pratybų dalis, o penktadienį – praktiniai veiksmai. Jie bus orientuoti į karo prievolės poskyrio transformavimą į šaukimo punktą paskelbus mobilizaciją, karo komendanto veiklos testavimą karo padėties metu.
Kasmetinėse sąveikos pratybose „Perkūno bastionas“ bus treniruojamasi keistis informacija tarp kariuomenės ir civilinių institucijų, įskaitant policininkus, ugniagesius gelbėtojus, pasieniečius, tinkamai informuoti gyventojus.
Taip pat jų metu bus aptartas visuomeninių organizacijų pilietinių iniciatyvų koordinavimas remti ginkluotųjų pajėgų vienetus ir savivaldybės institucijas ar įstaigų veiklą karo padėties metu.
„Šiais metais į pratybas išeinam su nauju karo komendanto konceptu. Karo komendantai šiais metais yra visi profesinės karo tarnybos kariai. Jei prieš tai turėjome Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius, tai šiemet juos turime kaip pavaduotojus“, – žurnalistams šią savaitę sakė pratybų koordinatorius mjr. Vaidas Žiogas.
Majoro teigimu, pagrindinis pratybų tikslas – įvertinti pasirengimą ir pateikti siūlymus vadovybei, kurie teisės aktai turėtų būti keičiami ar detalizuojami.
Pratybas „Perkūno bastionas“ organizuoja kariuomenės Gynybos štabas kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu. Jos skirtinguose miestuose kasmet vyksta nuo 2017 metų.
