Panevėžiui, esančiam palankioje geografinėje padėtyje ir tankiausiai apgyvendintam iš visų didžiųjų miestų, kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti viešąją infrastruktūrą, didinant miesto investicinį patrauklumą ir jo tarptautinį konkurencingumą, vien per Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones bus skiriama bemaž 69 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.
ES investicijos – reprezentacinei miesto teritorijai
ES struktūrinių fondų investicijos Panevėžyje bus nukreiptos į tikslinę 924 ha ploto teritoriją, kurioje gyvena apie 42 tūkst. gyventojų. Ši miesto dalis apima besiribojančias iš abiejų Nevėžio upės pusių teritorijas, kurios prasideda Panevėžio rytinėje dalyje ties Dembavos gyvenviete, o vakaruose baigiasi Savitiškio ir Janonio gatvių sankirtoje. Tikslinės teritorijos šiaurėje - dalis pramoninės miesto teritorijos: Janonio g. pietinė pusė, Marijonų g. pietinė dalis, pietuose – atrinkta teritorija prasideda Klaipėdos ir baigiasi Nemuno ir Aukštaičių gatvių ribomis.
Nors ši teritorija reprezentuoja Panevėžį, tačiau jos gatvių, šaligatvių ir nuotekų infrastruktūra yra apgailėtinos būklės. Taip pat daug apleistų ir nesutvarkytų viešųjų erdvių, kurios gali būti pritaikytos visuomenės, miesto svečių poreikiams, prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo, jaunimo užimtumo problemų sprendimo. Įgyvendinus integruotų investicijų projektus naudą pajaus didesnė miesto gyventojų ir svečių dalis, dauguma viešas paslaugas teikiančių institucijų, kurios koncentruojasi centrinėje miesto dalyje abipus Nevėžio upės.
Investicijos skatins grįžti į miesto centrą
„Teritorijos patrauklumui ir investicijų skatinimui planuojama įvykdyti vieno iš pagrindinių teritorijos objektų - autobusų stoties konversiją, pritaikant ją komercinei ir bendruomenių veiklai. Numatyta šalia autobusų stoties išplėsti automobilių parkavimo vietų skaičių, pastatant daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, kartu sudarant sąlygas dviračiams statyti“, - pasakoja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Diana Bajorūnė. Pasak jos, šalia autobusų stoties taip pat bus nuosekliai tvarkomos viešosios erdvės, tikintis paskatinti smulkųjį verslą grįžti į miesto centre esančias laisvas patalpas, sukurti naujų verslų. „Sutvarkius miesto centre esančią stotį ir viešąją erdvę aplink ją, tikimės sumažinti miesto centro tuštėjimą, sudaryti visas sąlygas turistinių objektų lankymui ir tuo pačiu įgyvendinti darnaus miesto vystymosi principus“, - sako D. Bajorūnė.
Poilsio erdvės kvies gyventojus laisvalaikį leisti aktyviai
Iki šiol Panevėžio miesto gyventojai ir atvykę turistai neturėjo poilsio erdvės, kurioje galėtų aktyviai leisti laisvalaikį. Sutvarkius tris didžiuosius miesto parkus – Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio bei Jaunimo sodą, juose planuojamos naujos aktyvios pramoginės veiklos, kurių Panevėžyje anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, laipynės medžiuose, visus metus veikianti ledo arena Jaunimo sode.
Didelės permainos laukia ir vasaros pramogų mėgėjų. Prie Ekrano marių bus įkurta nauja poilsio ir laisvalaikio zona, kurioje gyventojai ir miesto svečiai galės ilsėtis paplūdimio teritorijoje, o aktyvaus poilsio mėgėjai - tam skirtose žaidimų aikštelėse. Taip pat planuojama plėsti dviračių takų tinklą, įrengti naują futbolo stadioną. „Iki šiol Panevėžio mieste trūko aktyvaus poilsio infrastruktūros, todėl ją sukūrus tikimės paskatinti miesto gyventojus aktyviau sportuoti ir laiką leisti gamtoje“, - teigia D. Bajorūnė.
Susisiekimas mieste taps modernesnis ir greitesnis
ES struktūrinių fondų investicijas ruošiamasi nukreipti ir į modernių transporto inžinerinių priemonių diegimą. „Mieste jau turime išmaniųjų pėsčiųjų perėjų, todėl didinsime jų skaičių, diegsime saugaus transporto valdymo sistemas. Kitas labai svarbus žingsnis siekiant aplinkos tausojimo – ekologiško viešojo transporto priemonių skaičiaus didinimas ir „Bike Sharing“ sistemų diegimas visame mieste. Taip pat įrengsime elektromobilių akumuliatorių įkrovimo stoteles“, - apie planuojamus pokyčius pasakoja Investicijų skyriaus vedėja.
ES investicijos taip pat bus skiriamos renovuotų daugiabučių kiemų sutvarkymui ir modernių poilsio bei sporto aikštelių įrengimui. „Manome, kad taip galėsime paskatinti ir daugiau bendrijų imtis renovacijos proceso. Tuo pačiu bus plečiamos automobilių parkavimo vietos, rekonstruojami pėsčiųjų takai, kuriamos erdvės šunims vedžioti“, - apie renovacijos projektų privalumus kalba D. Bajorūnė.
Buvusioje aviacijos dirbtuvių bazėje (J. Biliūno g. 12) bus sutvarkytas privažiavimas, apšvietimas, sudarytos sąlygos čia veikiančioms įmonėms steigti naujas darbo vietas. Panašiai sutvarkyti planuojama ir J.Janonio gatvės pramoninėje teritorijoje prieigas. Užbaigiant Panevėžio laisvos ekonominės zonos įrengimo darbus planuojama ją sujungti su tarptautine magistrale „Via Baltica“, taip paskatinant verslo įmones sukurti per 2000 naujų darbo vietų. Tikimasi, kad ir valstybė ras finansinių galimybių prie to prisidėti papildomai.
2014 – 2020 m. ES struktūrinių fondų investicijos padės nepatraukliausią Nevėžio upės atkarpą paversti patrauklia verslui, gyventojams ir turistams.
Parengta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija
