Pasmerktos liepos
Panevėžiečiai nuolat piktinasi kertamais medžiais, tačiau, anot lietuvių liaudies patarlės, šuns balsas į dangų neina. Medžiai dažniausiai kertami legaliai, t. y. turint Panevėžio savivaldybės išduotą leidimą, rašo „Sekundė“.
Juos išduodantys valdininkai įstatymams nenusižengia, tad kirtėjams rankos nedreba. Gyventojams belieka apraudoti puoselėtus augalus ir stebėti, kaip iš žalio Panevėžys virsta pilku.
Tačiau Ramygalos gatvės 61-ojo namo gyventojai neketina sudėję rankas žiūrėti, kaip prie jų daugiabučio naikinama prieš kelis dešimtmečius pasodinta gražuolių liepų alėja. Po to, kai praėjusių metų lapkritį buvo nurėžtos trys liepos ir žmonės sužinojo, kad yra pasmerktos dar vienuolika, puolė ginti puoselėjamą žaliąją zoną, rašo „Sekundė“.
Jie mano, kad prieš rinkimus Panevėžio savivaldybė neberizikavo bendrovės „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialui išduoti leidimo kirsti likusius medžius, o po rinkimų pjovėjai vėl išsitrauks pjūklus ir kirvius.
Pasirinkta gudri taktika – išnaikinti liepas po kelias.
„Nenori žmonėms sukelti šoko ir dar labiau jų supykdyti. Pasirinkta gudri taktika – išnaikinti liepas po kelias. Praeis nedaug laiko ir dėl tokių Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento palaimintų gamtos niokojimo akcijų žaliu miestu laikomas Panevėžys virs pilku sąvartynu“, – piktinosi Ramygalos gavės 61-ajame name beveik 50 metų gyvenantis Eimutis Balčikonis ir bendrijos pirmininkas Antanas Brogelė.
Vyrams kelia juoką miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistų, išdavusių leidimą kirsti tris liepas, argumentai, kad jos pažeistos puvinio.
„Pažiūrėkite, medžiai buvo visiškai sveiki“, – rodydami nupjautų liepų kelmus „Sekundei“ kalbėjo jie.
Paramos beveik nejaučia
Vienos iš aktyviausiai mieste veikiančių socialinės paskirties organizacijų Panevėžio vyskupijos „Carito“ vadovė Gražina Kacevičienė teigia, kad Savivaldybės parama yra labai maža. Praėjusiais metais miesto organizacijų veiklai buvo išdalyta vos 10 tūkstančių litų – metams teko po kelis šimtus.
„Daug kartų rašėme, daug kartų prašėme papildomos paramos, bet negavome. O juk prašome ne savo organizacijai stiprinti ar savanoriams, o tam, kad galėtume padėti miesto gyventojams. Teko girdėti, kad kitų miestų savivaldybės kažkaip randa papildomų lėšų ir skiria gyventojais besirūpinančioms organizacijoms, prisideda prie bendro reikalo“, – „Sekundei“ tvirtino G.Kacevičienė.
Miesto Savivaldybės vyriausiasis jaunimo reikalų specialistas, atsakingas už nevyriausybinių organizacijų veiklą Juozas Ragelis sutinka, kad pinigų skiriama per mažai. Tiesa, šiemet padėtis turėtų kiek pagerėti – paraiškas pateikusioms organizacijoms ketinama išdalyti 5800 eurų (daugiau kaip 20 tūkstančių litų). Tiek pat pinigų bus skirta ir jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms.
J.Ragelio teigimu, šiemet atsiranda naujovė – prie Savivaldybės tarybos steigiamas patariamasis organas – nevyriausybinių organizacijų taryba, kurios darbe dalyvaus ir šių organizacijų, ir Savivaldybės atstovai. Tikimasi, kad naujoji taryba suaktyvins valdžios ir visuomenės bendradarbiavimą, padės suprasti nevyriausybinių organizacijų poreikius.
