Atvažiavę į Panevėžį ir įvertinę, kokiomis sąlygomis treniruojasi vietinė ledo ritulio komanda „Olimpas“, Nacionalinės ledo ritulio lygos atstovai pareiškė ledo arenai įrengti Aukštaitijos sostinei skiriantys 200 tūkst. eurų. Tačiau pinigus Panevėžys gautų, jei Savivaldybė prisidėtų dar 100 tūkst. eurų.
Panevėžyje diskusija: reikia ar ne ledo arenos?
Jei neras pinigų savivaldybė, mes irgi neinvestuosim.
„Jei neras pinigų savivaldybė, mes irgi neinvestuosim. Mums 200 tūkst. eurų irgi didelė pinigų suma. Pusę jos skirtų pati lyga, kitą pusę – rėmėjas, už kurį garantuojame. Bet tokių pinigų tikrai neinvestuosime, jei nebus Savivaldybės rūpesčio“, – „Sekundei“ patvirtino lygos vykdomasis direktorius Remigijus Valickas.
Entuziastų „Olimpo“ ledo ritulininkų iniciatyva 2013-aisiais „Aukštaitijos“ sporto rūmų pašonėje vartus atvėrė čiuožykla po atviru dangumi. Patys sportininkai iš Suomijos parsigabeno ir sumontavo bortus, klubas nupirko ir 50 tūkst. Lt kainuojančią ledo liejimo mašiną. Laisvu nuo ledo ritulio treniruočių metu arenoje čiuožė visi norintieji, o prie įėjimo nusidriekdavo eilės, rašo „Sekundė“.
Tačiau šįmet dėl permainingos ir šiltos žiemos čiuožykla teliko butaforinė. Keletą kartų bandę atgaivinti čiuožyklą sportininkai nespėjo išsitraukti pačiūžų – atšilę orai ištirpdė keturias dienas lietą ledą.
Pasak R.Valicko, už lygos, rėmėjų ir Savivaldybės pinigus – 300 tūkst. eurų – būtų nupirkta ledo šaldymo įranga, uždengtas stogas, o čiuožykla panevėžiečiai džiaugtųsi bent 6 mėnesius per metus. Panašios ledo arenos su stoginėmis labai populiarios Skandinavijos šalyse. Lietuvoje tokia būtų pirmoji.
R.Valicko nuomone, dėl Lietuvos klimatinių sąlygų investuoti tik į šaldymo įrangą neįrengiant stogo būtų neracionalu – palijus ar spiginant saulei brangiai užšaldytas arenos ledas ištirptų. Lietuvoje veikia 15-iolika ledo arenų, šaldomų specialia šaldymo įranga, tačiau nesant stogo jos nepasiteisina, skelbia „Sekundė“.
„Rokiškėnai turi šaldymo įrangą, bet jų arena be stogo. Dėl lietaus šįmet jiems jau teko atšaukti suplanuotas ledo ritulio varžybas, o jų komandai skirtas techninis pralaimėjimas“, – teigė R.Valickas.
Anot jo, Panevėžys – senas sportines tradicijas turintis miestas ir jam solidžią paramą skirianti lyga neabejoja, kad Aukštaitijos sostinėje ledo ritulys užimtų vietą šalia populiariausių sporto šakų futbolo ir krepšinio.
Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus Sauliaus Raziūno teigimu, matant, jog žiemos per šiltos, kad natūraliai užšaltų čiuožykloje išlietas vanduo, svarstyta įsigyti šaldymo įrangą, o stogą, padedamiems Savivaldybės, įrengti kada nors ateityje.
„Bet, Ledo ritulio lygos nuomone, neplanuojant iš karto ir stogo, neverta nė šaldymo įrangos pirkti. Jie turi didelę patirtį, geriau už mus žino. Kad kitą sezoną Panevėžys jau turėtų ledo areną, reikia iš karto viską daryti“, – „Sekundei“ tvirtino S.Raziūnas.
Nors prie ledo arenos įrengimo daugiausia prisideda ledo ritulininkai, pasak S.Raziūno, ja naudosis visi ledo mėgėjai.
„Panevėžyje žiemos pramogų labai mažai, o lyga duoda progą čiuožyklą eksploatuoti net esant teigiamai temperatūrai. Pagal ankstesnę patirtį matyti, kad panevėžiečiams reikalinga čiuožykla“, – įsitikinęs Kūno kultūros ir sporto centro direktorius.
Ledo arenos iniciatoriaus „Olimpo“ klubo vadovo Artūro Blažinsko nuomone, jei Savivaldybė prisidėtų lygos prašomais 100 tūkst. eurų, jau lapkritį panevėžiečiai galėtų raižyti ledą.
„Būtų labai apmaudu, jei gaudama du trečdalius Savivaldybė pagailėtų vieno“, – teigia A.Blažinskas.
Kol dabartinė Panevėžio čiuožykla po atviru dangumi tėra butaforija, ledo ritulininkai bent du kartus per savaitę treniruotis važinėja į Šiaulius. Pasak A.Blažinsko, įskaičiavus porą valandų trunkančios kelionės išlaidas bei nuomą už ledo areną prekybos centre, viena treniruotė klubui kainuoja 500 Lt. Savivaldybės 2014-aisiais klubui skirta parama tesiekė 2500 Lt, rašo „Sekundė“.
Pasak A.Blažinsko, Panevėžiui turint savo ledo areną, išloštų ne tik sportininkai. Anot jo, tuomet Aukštaitijos sostinėje būtų organizuojamos įvairaus lygio ledo ritulio varžybos, o laisvu nuo jų ir klubo treniruočių laiku čiuožyklos ledą galėtų pačiūžomis raižyti visi panevėžiečiai.
A.Blažinskas prasitaria, kad ledo ritulininkai tikisi neapsiriboti vien šaldymo įrangos įsigijimu ir stoginės surentimu. Jie viliasi, jog ateityje stoginę pakeistų visą ledo areną dengiantis kupolas. Kol kas tokia sportininkų idėja Panevėžiui atrodo per didelė prabanga – tokio kupolo 1 kv. m kainuoja 75 eurus be PVM, o iš viso reikėtų uždengti 2500 kv. m.
Valstybė iš vargšų atims paskutinius centus
Valstybinėse globos įstaigose gyvenantys žmonės nuo šiol už tai turės valstybei atiduoti visą savo gaunamą slaugos išmoką, kuri šiuo metu siekia 262 eurus, ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri, priklausomai nuo neįgalumo lygio, yra 105 eurai arba 52,5 euro.
Iki šiol už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą įstaigose gyventojai mokėjo ne daugiau nei 80 proc. visų gaunamų pajamų. Jiems likdavo 20 proc. pensijos, 20 proc. slaugos ar priežiūros išmokos, skaičiuoja „Sekundė“.
Šiais metais jiems valstybė ir toliau paliks 20 proc. pensijos, o slaugos ar priežiūros išmokas visas pasiims.
Juk gaunantiesiems slaugos dotacijas, neskaitant pensijos pinigų, dar likdavo papildomai 180 litų.
„Žmonės bus nepatenkinti. Juk gaunantiesiems slaugos dotacijas, neskaitant pensijos pinigų, dar likdavo papildomai 180 litų. Už tuos pinigus vieni pirkdavo papildų, vitaminų, kiti – ir cigarečių“, – „Sekundei“ teigė Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis.
Šioje įstaigoje iš 80 gyvenančių senjorų slaugos ar priežiūros išmokas gauna 48.
Jotainių socialinės globos namų direktorius Kęstutis Mikalauskas mano, jog nepatenkinti bus ir globotinių giminės. Mat šie neretai pasiimdavo jų sutaupytus pinigus.
Iš 190 Jotainių globos namų gyventojų minėtas dotacijas gauna apie 40 proc.
Ramygalos socialinių paslaugų centro administratorė Rita Kaupienė sako, kad globotinių, kurie neišleisdavo jiems likusių pinigų, santaupas po jų mirties paveldėdavo artimieji, o jeigu tokių nebūdavo – lėšos likdavo kapams prižiūrėti.
Slaugos ar priežiūros išmokas gaudavusiems senjorams teks susitaikyti, jog santaupos mažės.
Iš 16 Ramygalos senelių globos namuose gyvenančių senjorų slaugos ar priežiūros išmokas gauna 6. Ne tik pensijas gauna ir nemaža dalis kitų rajono globos įstaigų gyventojų, rašo „Sekundė“.
