Smėlynės gatvė – viena judriausių mieste. Nuo pat ankstaus ryto čia prasideda intensyvus eismas – mašinos lekia viena po kitos, tad šeimoms, gyvenančioms prie pat gatvės stovinčiuose namuose, vargu ar galima tikėtis ramybės. Tačiau, kaip sako Smėlynės g. 43-iojo namo gyventojai, kartais dar atsiranda papildomų ir taip menkos ramybės drumstėjų, rašo „Sekundė“.
„Tada visai nebėra kur dėtis, nors iš namų bėk“, – tikina jau keletą metų gyvenimą kartinančios problemos niekaip negalintis išspręsti šio namo gyventojas Virginijus.
O bėda ta, kad Smėlynės gatvėje, po pat šio namo langais, įprato stovėti taksistai. Pasak gyventojų, kartais ir penki ar net daugiau įvairių firmų automobilių vienas už kito sustoja. Ūžia racijos, trinksi durelės, birbia automobilių varikliai, vienas kitą kalbina vairuotojai.
„Kartais dar prieš šešias po mūsų miegamojo langais anekdotus vienas kitam visu balsu pradeda pasakoti“, – skundžiasi antrojo aukšto gyventojas.
Tenka prašyti vairuotojų pavažiuoti į šalį, kad galėčiau pravažiuoti su ratukais.
Ketverius metus pirmame Smėlynės g. 43-iojo namo aukšte gyvenanti Ilona tvirtina, jog toks taksistų įprotis labai apsunkino gyvenimą. Ypač nemalonu, kai bent keli automobiliai čia suvažiuoja naktį, rašo „Sekundė“.
Iš kitoje gatvės pusėje esančios kolonėlės vandenį parsivežanti moteris sako, jog kartais negali ratukais net į kiemą įvažiuoti – visa gatvė užstatyta taksi automobiliais.
„Tenka prašyti vairuotojų pavažiuoti į šalį, kad galėčiau pravažiuoti su ratukais, nes kitur nėra kaip užvažiuoti ant šaligatvio“, – „Sekundei“ sakė moteris.
Panevėžio rajono miškuose neteisėtai žvėris sumedžioja dažniausiai ne brakonieriai, o medžiotojai. Sausio 10 dieną medžiotojų būrelio „Girinis“ nariai neteisėtai nušovė briedę ir du jauniklius. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo, kad jie gamtai padarė 9998 eurų nuostolį.
Aplinkos apsaugos specialistai šio atvejo nekomentuoja – motyvuoja, kad to daryti jiems neleido ikiteisminį tyrimą pradėjusi policija. Jie nenorėjo atskleisti ir neteisėtai briedžių šeimyną sumedžiojusio būrelio pavadinimo.
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Petras Narbutas sako, kad briedžių jauniklius leidžiama medžioti nuo spalio iki vasario mėnesio, tačiau tam reikalingos licencijos. O pateles šiuo metu medžioti draudžiama, tai buvo galima daryti tik nuo spalio 1 iki lapkričio 15 dienos.
Labai gaila, kad medžiotojai neatsakingai paspaudė gaiduką.
P.Narbuto žiniomis, minėtas būrelis turėjo dvi licencijas medžioti jauniklius. Kaip atsitiko, kad medžiotojai nušovė ir briedę, jis nežino.
„Tai aiškinasi aplinkosaugininkai ir pareigūnai. Labai gaila, kad medžiotojai neatsakingai paspaudė gaiduką. Jie turi skirti suaugusį žvėrį nuo jauniklio“, – „Sekundei“ teigė pirmininkas.
Užpernai rudenį Panevėžio rajone, netoli Naujamiesčio, legaliai komercinės medžioklės plotuose medžiojęs kaunietis selekcininkas neteisėtai sumedžiojo taurųjį elnią. Dvidešimt metų medžiojantis vyras neteisingai nustatė žvėries amžių iš ragų. Jis žinojo, kad gali šauti tik antrametį elnią, tačiau paleido šūvį, kaip paaiškėjo, į trečiametį.
Žvėries amžių iš karto nustatė medžioklės ekspertai, tačiau elnio galvą ir apatinį žandikaulį nuvežė ištirti ir mokslininkams. Šie patvirtino, kad elnias ėjo trečius metus.
Aplinkosaugininkai pareikalavo, kad medžiotojas už gamtai padarytą žalą sumokėtų beveik 20 tūkstančių litų, rašo „Sekundė“.
Dienraštis „Sekundė“ taip pat rašo, kad šalies švietimo įstaigoms siūloma pasinaudoti galimybe nemokamai gauti ūkininkų užaugintų daržovių, tačiau Panevėžio miesto mokyklos ir darželiai nenori užsikrauti papildomų rūpesčių.
„Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovės pareigas laikinai einanti Urtė Šliažaitė teigė, kad mokymo įstaigos, norinčios gauti nemokamų daržovių, kviečiamos užpildyti prašymą – nurodyti įstaigos pavadinimą, adresą bei daržovių kiekį, kurį įstaiga norėtų per mėnesį sunaudoti. Tačiau kol kas nei mokyklos, nei darželiai šia proga dar nepasinaudojo.
Kol kas iš švietimo įstaigų nesame sulaukę nė vieno prašymo.
„Morkos ir kopūstai, kurie turėjo būti eksportuoti į Rusijos rinką, bet dėl embargo liko neišvežti, dalijami sunkiai gyvenantiems žmonėms, įkalinimo įstaigoms, ligoninėms, darželiams, mokykloms, bendruomenėms, įvairioms organizacijos, išskyrus privatininkus. Kol kas iš švietimo įstaigų nesame sulaukę nė vieno prašymo“, – „Sekundei“ teigė U.Šliažaitė.
Panevėžio mieste bei rajone „Maisto bankas“ jau išdalijo apie aštuoniasdešimt tonų daržovių.
Anot U.Šliažaitės, mokymo įstaigos galėtų rengti morkų, kopūstų dienas, skatinti vaikus valgyti sveiką maistą. Nors tai nėra vaikų mėgstami obuoliai, daržoves galima išradingai pateikti.
Pradinės mokyklos direktorė Rita Charisova sako, jog papildomų rūpesčių mokykla greičiausiai neužsikraus.
„Mintis atrodo visai nebloga. Bet kas gi plaus, skus morkas, kas spaus sultis? Tai papildomas darbas valgyklos darbuotojoms. O už papildomą darbą reikia ir papildomai mokėti. O kur dar vandens, elektros sąnaudos, viską sudėjus darosi per daug brangu. Mokykla gauna pieno produktų, bet jie taip pateikti, kad mums juos tik išdalyti tereikia.
Kai sudarėme sutartį su bendrove, kuri rūpinasi moksleivių maitinimu, morkos, kopūstai ir papildomas darbas nebuvo įtraukta. O mokytojos irgi ne virtuvės darbininkės, ne toks mūsų darbas. Gal nepatriotiškai sakau, bet žiūriu praktiškai“, – „Sekundei“ pasakojo R.Charisova.
