Dienraštis „Sekundė“ skelbia, kad legendiniame J.Miltinio dramos teatre ir toliau nerimsta aistros. Tarp teatralų ir įstaigos vadovo Romualdo Vikšraičio kone prieš ketverius metus prasidėjęs šaltasis karas įgauna vis kitokias konflikto formas. Šią savaitę teatre apsilankęs kultūros ministras Šarūnas Birutis, savo akimis pamatęs, kad psichologinis klimatas kolektyve nė per nago juodymą nepagerėjo, pasiūlė teatre įsteigti psichoterapeuto etatą.
Nors vienas iš ministro vizito tikslų į Panevėžio Juozo Miltinio teatrą buvo diskusija dėl rengiamos naujos mokėjimo tvarkos už darbą bei socialinių garantijų įstatymo projektas ir apskritai finansavimo klausimai, teatralams rūpėjo tik vienas klausimas – kada teatre dirbantys žmonės visą savo energiją galės skirti tik kūrybai, o ne nesutarimams spręsti.
Turime vieną didelę problemą ir tos nelaimės vardas yra R.Vikšraitis, tą žino ir pats ministras.
Kaip teigė aktorius ir J.Miltinio dramos teatro aktorių profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Kupšys, kritiška situacija teatre per ilgai užsitęsė.
Dažnai valdžios žmonės pabrėžia, kad lietuviai nėra pilietiški, nekovoja už savo teises, tačiau realybė yra kiek kitokia: profesinės sąjungos rašomi skundai atsimuša kaip į sieną, o kolektyvo prašymai atstatydinti teatro vadovą R.Vikšraitį ignoruojami, net pasigirdo siūlymų teatrą perduoti Savivaldybei, jeigu teatralai ir toliau kels pasipiktinimo bangas.
„Turime vieną didelę problemą ir tos nelaimės vardas yra R.Vikšraitis, tą žino ir pats ministras. Nuo pat pradžių, kai jis teatrui pradėjo vadovauti, situacija tapo ne bloga, o tragiška. Visa šio žmogaus veikla liudija, kad jis negali dirbti vadovaujamo darbo“, – „Sekundei“ kalbėjo V.Kupšys.
Teatro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Teresas sakė, kad per ketverius metus, kol teatrui vadovauja R.Vikšraitis, taip ir nesugebėta parengti kolektyvinės darbo sutarties. Vien šis faktas verčia abejoti, ar Lietuva yra teisinė valstybė. Negana to, per tuos metus darbuotojų kaita buvo didžiulė, net atliktas vidaus auditas parodė, kad tai nėra normalu. O baisiausia tai, jog teatrą paliko profesionalai.
Niekada nesistengiau būti populiarus, o tik siekiau, kad visi darbai būtų padaryti laiku ir kokybiškai.
„Žmonės nori žinoti, kaip gyvensime toliau. O tai, kad Darbo inspekcija viena po kitos naikina vadovo darbuotojams paskirtas nuobaudas, rodo, kad šioje įstaigoje kažkas ne taip. Sakykite, ar normalu, kai žmonės į gastroles išvažiuoja apie tai sužinoję tik iš vakaro“, – „Sekundei“ teigė R.Teresas.
R.Vikšraitis, klausydamas, kaip jo vadovaujamo teatro aktoriai lieja nuoskaudas, ilgą laiką tylėjo.
Jo teigimu, teatro specifika reikalauja tam tikrų ne visada populiarių sprendimų. O teatro veiklą reikėtų vertinti ne pagal garsiai šaukiančius ir rėkiančius, kaip čia blogai, o pagal objektyvius kriterijus: teatro populiarumą ir spektaklių lankomumą. Kad teatras taptų miesto traukos centru, reikėjo įdėti daug darbo, kuris patiko ne visiems.
„Niekada nesistengiau būti populiarus, o tik siekiau, kad visi darbai būtų padaryti laiku ir kokybiškai. Kai kuriems atrodo, kad bandau juos nušalinti nuo darbo, tačiau tai netiesa, tiesiog perskirstau darbus, pakeičiu kryptį, sumažinu darbo krūvius, ir rezultatai būna geresni. Iki šiol teatre buvo palaida bala“, – „Sekundei“ tvirtino R.Vikšraitis.
Vieno paslaptingiausių Panevėžio statinių, kadaise besitrankančiais vaiduokliais išgarsėjusio malūno Ramygalos gatvėje, savininkai sugalvojo originalų būdą paaiškinti visuomenei, kodėl restauruoto kultūros paveldo objekto durys jai užtrenktos.
Verslininkai ant tvoros, juosiančios naujais sparnais mojantį malūną, užkabino iš tolo matomą plakatą – atspaustą Panevėžio savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio pasirašytą raštą.
Jame miesto vyriausiasis architektas informuoja, jog negalima išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų malūno priestato statybai, nes pagal miesto bendrąjį planą sklypas „patenka į konservacinės paskirties zoną, kurioje negalima jokia statyba“, – rašo „Sekundė“.
Raštas pasirašytas dar 2012-ųjų pavasarį. Nuo tada malūno savininkė bendrovė „Deliuvis“ dėl teisės malūną paversti turistų ir vietinių gausiai lankomu miesto traukos objektu su Savivaldybe bylinėjasi teisme.
Miesto valdančiųjų draudimas žlugdo verslininkų planus prie arterinės J. Basanavičiaus g., vedančios į Kauną, Vilnių ir Rygą, įrengti restoraną. Kol Savivaldybė laiko uždėjusi leteną ant privataus turto, negalinčiame pasigirti lankomo kultūros paveldo gausa Panevėžyje visuomenei lieka malūnu grožėtis tik iš tolo.
Į Panevėžio valdžios spąstus bendrovė „Deliuvis“ įkliuvo 2011-aisiais, įsigijusi 32 arų sklypą tarp Ramygalos ir J.Basanavičiaus gatvių. O 2012 m. Savivaldybė jį paskelbė saugoma teritorija.
Nors Registrų centras sklypo nuosavybės dokumentuose nurodo, kad jo paskirtis komercinė, verslininkai iš tikrųjų užsiimti komercija neturi galimybės. Pagal Savivaldybės patvirtintą miesto istorinės dalies specialųjį planą daugiau nei pusėje sklypo draudžiama bet kokia veikla – miesto valdžia pageidavo prie malūno matyti pievą.
Vien per pastarąjį mėnesį Seimo kontrolierius Raimonda Šukys pasirašė net penkias pažymas dėl „Deliuvio“ skundų prieš Panevėžio savivaldybės administraciją.
Vien per pastarąjį mėnesį Seimo kontrolierius Raimonda Šukys pasirašė net penkias pažymas dėl „Deliuvio“ skundų prieš Panevėžio savivaldybės administraciją. Visose jose kontrolierius pripažino, jog Aukštaitijos sostinės valdžia pažeidė teisės aktus patvirtinusi istorinės dalies specialųjį planą, uždėjusį griežtus apribojimus privataus sklypo šeimininkams.
Nors pagal Vyriausybės nutarimą tokia medžiaga privalo būti skelbiama Savivaldybės internetinėje svetainėje, kad su ja galėtų susipažinti ne tik valdininkai, politikai, bet ir apie jų darbus išgirstų plačioji visuomenė, nė vienos iš penkių pažymų miesto valdžia nepaviešino. Kodėl taip stengiamasi nuslėpti Panevėžio klerkams nepatogias kontrolieriaus išvadas, Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė nesiryžo pripažinti – atsakymo „Sekundei“ patarė ieškoti Teisės skyriuje.
Galop dėl neteisėtai įslaptintos medžiagos atsakomybę prisiėmė mažiausieji. Pasak Kanceliarijos skyriaus vedėjos Inos Stalionienės, dokumentai liko nepaviešinti internete dėl paprasčiausio eilinės darbuotojos užmaršumo.
Savo išvadose Seimo kontrolierius konstatavo, jog derinant ir tvirtinant Panevėžio istorinės dalies specialųjį planą buvo pažeistas ne vienas įstatymas. Vienas reikšmingiausių Panevėžio savivaldybės nusižengimų – miesto istorinės dalies žemėlapis patvirtintas be Kultūros paveldo departamento pritarimo.
Paveldosaugininkus valdininkai nusprendė apeiti, kai šie net kelis kartus kategoriškai atsisakė tvirtinti planą. Kultūros objektų sergėtojai teigė jame pasigedę paprasčiausios logikos. Nors Panevėžys negali pasigirti gausiu istoriniu paveldu, šis planas miesto istorines ribas išplėtė kone iki 2000 ha. Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas Savivaldybę ne kartą įspėjo, jog ji imasi saugoti mieste tai, kas išties nėra vertinga.
Kultūros paveldo departamentui laikantis kategoriškos pozicijos ir net tris kartus atsisakius suderinti specialųjį planą, Savivaldybė ėmėsi gudrybės – kreipėsi pritarimo į Restauratorių sąjungą.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas Savivaldybę ne kartą įspėjo, jog ji imasi saugoti mieste tai, kas išties nėra vertinga.
Gavę jos teigiamas išvadas valdininkai pateikė planą Nuolatinės statybos komisijai ir šis buvo palaimintas. Po šito specialųjį planą turėjo tvirtinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija.
Kontrolierius savo išvadose teigia, jog Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė inspekcijai pateikė galimai tikrovės neatitinkantį dokumentą, kuriame nurodžiusi, jog Kultūros paveldo departamentas nepateikė savo išvadų. Iš tiesų, kaip pažymėjo kontrolierius, tokią išvadą Savivaldybė buvo gavusi, tik paveldosaugininkų pozicija buvo nepalanki valdininkams.
Dėl specialiajame plane numatytų apribojimų nukentėjęs „Deliuvis“ apie pažeidimus suskubo informuoti merą Vitalijų Satkevičių ir visą miesto Tarybą, tačiau 18-a jos narių posėdyje balsavo už tai, kad skandalingas dokumentas būtų patvirtintas, rašo „Sekundė“.
