Premjeras Andrius Kubilius mano, kad siūlomos Visuomenės informavimo ir LRT įstatymų pataisos sustiprintų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ne tik nuo politikų, bet ir nuo įvairių interesų grupių, kurios ir trukdo pataisas priimti. Jis taip pat kritikavo LRT tarybos sudarymo principus. „Ganėtinai sunku suvokti, kodėl valdančiajai koalicijai ar opozicijai dabar atstovauja tie atstovai, kurių seniai nebėra nei Seime, nei valdančiojoje koalicijoje, nei opozicijoje. Arba kodėl turi prezidentei atstovauti kažkas, ko ji nėra nei skyrusi, nei mačiusi? – klausė A.Kubilius. – Prisimenu gerą gražią pasaką apie Mažylį ir Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, kur, rodos, Mažylis klausia Karlsono, ar kai jo brolis mirs, jis turės paveldėti brolio žmoną. (Šį klausimą Mažylis uždavė savo Mamai, o ne Karlsonui – red.) Mes Lietuvoje daug kur turime tokių karlsoniškų variantų, ir juos reikia spręsti.“
Seime vis atidėliojant pataisų priėmimą, LRT taryboje vakar kilo diskusija, kad LRT įstatymo pakeitimas inicijuojamas norint pakeisti dabartinį direktorių A.Siaurusevičių.
Tarybos narys politologas Alvydas Jokūbaitis kalbėjo, kad jeigu LRT taryba dirba blogai, įstatymo pataisos tikrai nepagerins jos darbo. Esą kol taryba nepradės dirbti kolektyviai, tol darbas nebus efektyvus.
Kitas tarybos narys Artūras Račas teigė, kad jam susidaro įspūdis, jog taryba apskritai neturi jokios įtakos. „Man keista, kad kelerius metus tarybos galia viršijo kompetencijos ribas, bet tai pasidarė blogai tik tada, kai buvo inicijuoti įstatymo pakeitimai. Nedrįsčiau to vadinti laisvės pabaiga“, – tvirtino jis. Rimvydo Valatkos manymu, tarybos įtaka LRT administracijai yra per didelė. Esą, kaip galima LRT administracijai dirbti ir pasiekti gerą rezultatą, kai kas mėnesį ji privalo įtikti maždaug septyniems žmonėms, kurie apie tai turi ribotą supratimą.
Režisierius Saulius Vosylius tikino, kad Seimo nariams idėja keisti LRT įstatymą kilo iš noro pakeisti direktorių A.Siaurusevičių – „viskas inicijuota dėl vieno asmens – generalinio direktoriaus, o dėl šios tarybos darbo nė karto nebuvo gėda.“