Patarėja: siūlymas neatitinka realių žmonių gyvenimo sąlygų
Laiške teigiama, kad siūlymas laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y. nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui, smurtu prieš vaikus neatitinka realių žmonių gyvenimo sąlygų Lietuvoje.
K.Paulikė teigia, kad pagal statistiką net 19 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. 26 proc. namų ūkių, kuriuose auga vaikai, nėra pakankamai šildomi. 12 proc. šeimų dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių. Apie 19 proc. tokių šeimų negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, o šeimos, kurios negali apmokėti nenumatytų išlaidų, sudaro net 55 proc.
Priėmus tokį projektą, nepritekliuje gyvenančių šeimų tėvų elgesys esą neišvengiamai būtų vertinamas kaip nesugebėjimas užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros, o valstybė privalėtų bausti dešimtis tūkstančių nepritekliuje gyvenančių šeimų arba ignoruoti jose vykstančius masinius vaiko teisių pažeidinėjamus.
Žinoma, šuliniuose ar grioviuose neturi būti skandinami mūsų vaikai. Tačiau žinant, kad šis blogis statistikoje sudaro vos dvi dešimtąsias dalis procento, tampa neaišku, kam įstatymu būtina gausinti smurtavimo atvejus.
Nėra abejonės, jog tokia statistika būtų linksniuojama tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose, o Lietuva būtų vadinama kaip šalis, kurioje labiausiai smurtaujama prieš vaikus, tikina K.Paulikė.
Kita vertus, pernai užregistruota 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai. Tai nesudaro net 0,5 proc. vaikų skaičiaus.
„Žinoma, šuliniuose ar grioviuose neturi būti skandinami mūsų vaikai. Tačiau tokie atvejai yra pavieniai, susiję su psichiškos problemų turinčiais asmenimis. Neginčytina, kad bet koks smurtas yra blogis. Tačiau žinant, kad šis blogis statistikoje sudaro vos dvi dešimtąsias dalis procento, tampa neaišku, kam įstatymu būtina gausinti smurtavimo (vaikų nepriežiūros) atvejus. Šios nuolatinės pastangos išplėsti smurto prieš vaiką sąvoką suponuoja išvadą, kad minėta pataisa turi duoti kažkam apčiuopiamą materialinę naudą. Tikėtina, jog minėtas įstatymo projektas labai naudingas įvairių lobistinių grupių interesams“, – teigiama laiške.
Skurdas yra skurdas, nepriežiūra yra nepriežiūra
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Didžpetrienė teigė nesiginčijanti, kad skurdas, ypač regionuose, yra milžiniškas. Ji savo akimis mačiusi, kaip žmonės gyvena praėjusio amžiaus lūšnose be vandens, duok Dieve, kad elektra būtų.
Organizacija, kartu su kitomis panašiomis organizacijomis, už per įvairias akcijas surinktus pinigus keičia šiems žmonėms stogus, kasa šulinius, šiltina sienas ar randa kitą būstą. Taigi pačioms savivaldybėms našta gerokai mažesnė – joms realiai reikia pasirūpinti maždaug 150-300 vaikų.
„Visos savivaldybės turi šiek tiek pinigų socialiniams poreikiams. Jeigu šie pinigai kryptingai būtų nukreipti šių šeimų buities gerinimui, nekalbėtume apie tokio lygio skurdą. Todėl, jeigu įstatyme, kuris galios ne tik žmonėms, bet ir savivaldybėms, bus apibrėžta nepriežiūros sąvoka, tai įpareigos savivaldybes keisti šeimų situaciją. Dabar, kai nėra tam dėmesio, šeimos atsiduria situacijoje, kai vaikams iš tiesų nesaugu, pavyzdžiui, pastatas avarinės būklės. Arba šeima su 7 vaikai gyvena be vandens, nes šulinys išdžiūsta, o jį iškasti kainuoja 4,5 tūkst. eurų.
Taigi skurdas iš tiesų yra, bet iš jo išsikapstyti tiesiog reikia padėti. Buvome radę šeimą, kuri gyveno su kūdikiu apleistoje kolūkio fermoje. Kai pradėjome viešinti šį atvejį, savivaldybė staiga rado jai bendrabutį. O kas yra tikroji nepriežiūra? Kartą pati lankiausi šeimoje, iš kurios ramia širdimi galėčiau išvežti vaikus. Nežmoniškais kiekiais alkoholį vartojantys tėvai su krūva vaikų gyveno vienkiemyje antisanitarinėmis sąlygomis. Tai signalas, kad socialiniai darbuotojai nedirba, nes situacija juk tęsėsi metų metus“, – svarstė pašnekovė.
Parengta priemonė Seimo nariams „užbombarduoti“
Laisvos visuomenės institutas netgi sukūrė automatinę „siuntyklę“ – tereikia įrašyti savo vardą, pavardę ir elektroninio pašto adresą ir standartinis laiškas, raginantis nepritarti pataisoms, bus išsiųstas visiems Seimo nariams.
Ar kasdien pasikartojantis vaiko pasodinimas prieš televizorių, kol mama gamina pietus ar migdo mažesnį broliuką, būtų vertintinas kaip grėsmę vaiko raidai kelianti nepriežiūra?
Įstaigos vadovė vadovė Kristina Zamarytė–Sakavičienė įsitikinusi, kad įteisinus griežtą nepriežiūros apibrėžimą, specialistai, interpretuodami jį pagal savo supratimą, susiginčytų, kokie yra pagrindiniai vaiko fiziniai, emociniai, socialiniai poreikiai. Nekalbant jau apie tai, kas nustatys ribą, kada tėvai (ne)pakankamai juos tenkina?
„Pavyzdžiui, kiek džiaugsmo akimirkų, lopšinių, pasakų ir akių kontakto minučių per dieną/savaitę reikia, kad vaiko emociniai poreikiai būtų „pakankamai“ tenkinami? Juk visi vaikai (ir tėvai) yra individualūs. O ką laikytume grėsme vaiko raidai? Pavyzdžiui, nemažai tyrimų teigia, kad animaciniai filmukai ir kompiuteriniai žaidimai kenkia mažamečių psichinei raidai. Ar kasdien pasikartojantis vaiko pasodinimas prieš televizorių, kol mama gamina pietus ar migdo mažesnį broliuką, būtų vertintinas kaip grėsmę vaiko raidai kelianti nepriežiūra?“ – teigė K.Zamarytė–Sakavičienė www.bernardinai.lt.
Psichologas giria už kūrybiškumą: tiek grėsmių dar reikia sugalvoti
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ ironizavo „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, laiško autorius reikėtų pagirti už kūrybiškumą, nes tiek grėsmių prigalvoti tikrai reikia gerokai pasistengti:
„Tokios pataisos ne tik padarys pačią smurto sąvoką sunkiai suvokiamą“. „Atvers kelią bet kokį incidentą ar konfliktą, kurie neišvengiamai kiekvienoje šeimoje kyla tarp tėvų ir vaikų, traktuoti kaip smurtą prieš vaiką“.
„Atsakingi rūpestingi tėvai galės būti pripažinti smurtaujančiais prieš vaikus net patys nesuprasdami, ką daro blogai“.
„Tokia abstrakti ir neturinti aiškių ribų smurto sąvoka bus nuolatinės įtampos šaltinis ne tik šeimoje, bet ir visuomenėje“.
„Tėvai, įtėviai, globėjai, kurie neišgalėtų vaikams pirkti visavertiškai subalansuoto maisto, vitaminų ir papildų, leisti į būrelius, pirkti madingų rūbų, įvairių socialine norma tampančių daiktų ar tenkinti kitų vaiko norų, galėtų būti laikomi smurtaujančiais, nes netenkindami poreikių galimai sukeltų grėsmę orumui?“
„Pataisomis įtvirtintos „naujovės“ kovotų ne su smurtu prieš vaikus, o su tėvų ramybe. Jie nuolat jaustų grėsmę, kad bet kada gali būti pripažinti kaltais, nubausti ar net netekti teisės auginti savo vaikus dėl neaiškių ir bene visiems tinkamų kriterijų“.
Pastebėkite, kad šiame Seimo nariams skirtame laiške nėra pateikiama JOKIŲ pasiūlymų, kokie apibrėžimai būtų tinkami ir tiesiog prašoma balsuoti prieš“.
50 proc. tėvų naudoja fizines bausmes
Beje, Seimo narius pasiekė ir kitokią nuomonę išsakantis laiškas, kurį Seimo nariams išsiuntė organizacija „Gelbėkit vaikus“, tiesa, neragindama to paties daryti visuomenės.
Laiške rašoma, kad dar 1995-aisiais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurioje nurodoma, jog valstybės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikalingų priemonių.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nedraudžia taikyti fizinių bausmių, leidžia tėvams vaikus drausminti savo nuožiūra.
Šiuo metu galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas taip apibrėžia drausmių bei auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymą: „Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ar orumo žeminimą.“ Šis apibrėžimas nedraudžia taikyti fizinių bausmių, leidžia tėvams vaikus drausminti savo nuožiūra.
Pasak organizacijos atstovų, daugiau nei 50 pasaulio valstybių įstatymu uždraudusios fizinių ir kitokių žeminančių bausmių taikymą vaikams. Latvija, Lenkija ar Estija jau yra priėmusios fizinių bausmių taikymo vaikams draudimo įstatymus. Dar 55 pasaulio valstybės išreiškė siekį uždrausti fizinių bausmių taikymą.
Šiuo metu Lietuvoje apie 50 proc. suaugusiųjų vis dar naudoja fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę savo vaikams. Per 2016 m. užregistruota net apie 2000 smurto prieš vaikus atvejų, jau nekalbant apie visą Lietuvą sukrėtusią „šulinio“ ar į ją panašias tragedijas, periodiškai šiurpinančias mūsų šalies gyventojus.
Kol nebus įstatymo, nebus pokyčių žmonių galvose
Pasak R.Povilaičio, nepriežiūra – viena iš keturių pagrindinių smurto formų. Ji aprašoma tiek mokslinėje literatūroje, tiek įvairių tarptautinių organizacijų ataskaitose.
„Aš bandau suprasti, koks klausimas visuomenėje diskutuojamas – ar reikia kažkaip apibrėžti nepriežiūrą ar visai nereikia jos apibrėžti. Jeigu sutariama, kad reikia apibrėžti, o pateiktas apibrėžimas atrodo netinkamas, labai sveika pateikti tinkamą. Tačiau jeigu diskutuojama dėl to, kad tokio reiškinio visai nereikia įrašyti į įstatymą, tuomet nuomonės labai išsiskiria.
Viešoje erdvėje pasigirsta, kad nepriežiūra gali būti laikomas tėvų atsisakymas pirkti brangius daiktus, kurių vaikas prašo, tačiau iš tiesų nepriežiūra su minėtais dalykais neturi nieko bendra.
Beje, viešoje erdvėje pasigirsta, kad nepriežiūra gali būti laikomas tėvų atsisakymas pirkti brangius daiktus, kurių vaikas prašo, tačiau iš tiesų nepriežiūra yra sistemingas vaiko poreikių ignoravimas įvairiose srityse ir su minėtais dalykais neturi nieko bendra. Kaip tuos dalykus įvertinti, reikės patvirtinti atitinkamas metodikas. Tai tolimesnis darbas“, – tikino pašnekovas.
Jo manymu, teks įdėti dar daug pastangų šviečiant žmones, kas yra vaiko poreikiai. Mat kol sąvoka neatsiranda teisės aktuose, apie ją niekas nekalba ir žmonės nesuvokia jos esmės.
„Prisiminkime Garliavos istoriją. Prieš mažą vaiką buvo naudojama didžiulė emocinė prievarta, bet daugybė žmonių negalėjo to pamatyti, nes net tokios sąvokos nežinojo. Normalu, kad žmonėms kyla klausimų, abejonių, nerimo, bet jeigu mes imame blokuoti ir sakyti, kad visiškai neturime apibrėžinėti smurto ir visiems viskas aišku, tai nesusiję su vaiko teisių gynimu“, – teigė vaikų psichologas.
Ministerijos pozicija priešinga nei ministro patarėjos
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija linkusi pritarti dabartinėms pataisoms. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, ministerija laikosi pozicijos, kad vaikų nepriežiūrą reglamentuojantys teisės aktai turi būti kuo greičiau ir kuo efektyviau peržiūrėti ir turi būti rasti įrankiai kuo efektyviau spręsti vaiko nepriežiūros ir smurto prieš vaikus klausimus. Tuo tikslu telkiamos savivaldybės, NVO, bendruomenės, kiti partneriai.
Tačiau K.Paulikė dėl šių savo pasisakymų ministro pasitikėjimo neprarado. „Kristina Paulikė man buvo pasiūlyta nevyriausybinių organizacijų atstovų, su kuriais man teko darbuotis kartu, kaip labai aktyvi visuomenininkė, besirūpinanti šeimos bei vaiko teisių apsaugos klausimais. Kristina yra labai atsidavusi šiai sričiai, o šiuo metu jau įsigilinusi ir į labai sudėtingą įstatyminį šių klausimų reguliavimą. Noriu tikėti, kad mes kartu prieisime prie labiausiai šeimoms ir vaikams reikalingų ir jų geriausius interesus užtikrinančių sprendimų“, – teigė L.Kukuraitis.
Pasak vieno iš Vaiko teisių pagrindų įstatymo projekto autorių Mykolo Majausko, privalu įsiklausyti ir išgirsti visas nuomones, tačiau Seimo, kaip tautos atstovybės, atsakomybė yra ne sėdėti ant tvoros ir skaičiuoti, kurioje pusėje daugiau palaikymo, bet pagaliau imtis atsakomybės sustabdyti smurtą, nukreiptą prieš vaikus.
„Sąvokos apibrėžimas yra tik pirmas žingsnis, kuris leis mobilizuoti valstybės resursus siekiant užtikrinti saugią aplinką vaikams. Turime galvoti, kaip padėti šeimoms, kuriose vaikai patiria smurtą: per pozityvios tėvystės ugdymą, darbą su socialinės rizikos šeimomis, vaikų namų pertvarką, patyčių prevenciją mokyklose. Tam svarbu aiškiai įsivardinti problemą, ko ir siekiame šiais įstatymų pakeitimais. Šiandien bijome įsivardinti problemą, todėl stringame ir būtinais sprendimais“, – teigė Seimo narys.
Projekto svarstymas įtrauktas į sausio 17 d. posėdžio darbotvarkę. Prieš tai Žmogaus teisių komitetas renkasi į posėdį svarstyti alternatyvių įstatymo pataisų pasiūlymų.
