Kasmet LR specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gauna virš 100 kreipimųsi dėl įvairių korupcijos apraiškų sveikatos sektoriuje (2018 metų per I pusmetį buvo gauti 79 pranešimai, 2017 metais – 128 pranešimai, 2016 metais – 133 pranešimai). Pacientų brukami kyšiai taip pat patenka į šią statistiką, mat vis daugiau medikų nesitaiksto su vokeliais ir esą netyčia po konsultacijos paliktais maišeliais. Apie tai byloja ir nemenkomis sumomis nubaustų pacientų istorijos.
Nepaėmus kyšio įtaria sau mirtiną ligą
Piliečių nepakantumas korupcijai ir jų sąmoningumas auga. Jei 2004 metais tik 12 proc. respondentų nurodo, kad kyšio davimas prieštarautų jų įsitikinimams, tai 2016 metais tokių asmenų jau nustatyta 26 proc. Kaip elgtis tokiose situacijose ruošiasi ir medikai.
„Visi darbuotojai yra informuoti, kaip elgtis susidūrus su smulkiąja korupcija – siūlomu kyšiu. Jie gali kreiptis į atsakingą už antikorupciją darbuotoją arba tiesiai į STT. Jei pacientas įkyriai bruko kyšį, nors jam ir buvo pasakyta, kad tai nelegali veikla, apie tai informuojama speciali, nuolat veikianti Kauno klinikų komisija, kuri pradeda tyrimą“, – procesą paaiškina T. Kuzmarskas ir informuoja, kad penkis kartus pacientų informacija dėl kyšio davimo buvo perduota STT, taip pat buvę du atvejai, kai gydytojai informavo apie reikalavimą paimti kyšį. Tiesa, pranešimų iš esmės yra daugiau, tačiau visada stengiamasi kuo objektyviau įvertinti aplinkybes ir išsiaiškinti situaciją.
Tiesa, jis nuramina, jog nėra taip, kad vos pacientas pasiūlė šokoladą, gydytojas iškart principingai skambina į STT: „visi mūsų darbuotojai žino, kad reikia vadovautis ir žmogiškumo – protingumo principais“.
Kauno klinikų direktoriaus valdymui ir plėtrai pavaduotojas, atsakingas už antikorupcinę veiklą, pabrėžė, kad medicina yra jautri sritis, kurioje iš senų laikų gajūs stereotipai – „kaip čia važiuosi į ligoninę be voko ar bent jau maišelio su kava, šokoladu ir brendžiu“.
„Tokia nuostata labai populiari regionuose, veikiausiai daugelis turite artimųjų, kurie nesigultų į ligoninę neturėdami bent jau šokolado padėkai. Tai yra paveldėta iš senesnių laikų, senų santvarkų. Žmogų, jo mąstyseną yra sunku pakeisti. Jei gydytojas atsisako kad ir paprasčiausio šokolado, pacientai lieka labai nustebę. Net yra buvę atvejų, kai gydytojui atsisakius simbolinio kyšio, pacientai prašė pakartoti sveikatos tyrimus, manydami, kad jau jie miršta arba serga nepagydoma liga, dėl to esą gydytojas nieko iš jų nebenori“, – kuriozine istorija dalinosi T. Kuzmarskas.
Už kyšį baudžiami ir imantysis, ir duodantysis
Paskutinę 2017–ųjų darbo dieną beveik 1000 eurų bauda skirta 45–erių metų Kauno rajono gyventojai, kuri akių ligų gydytojai atsidėkojo maišeliu su tortu, sausainiais ir voku su 200 eurų. Tiesa, dėl pastarojo moteris išsigynė, esą tai buvęs nesusipratimas.
Jei artimieji išleidžiant pacientą atneša sausainių, į STT turbūt iškart niekas neskambins, nors reikia suvokti, kad ir tai yra laikoma kyšiu
„Jei artimieji išleidžiant pacientą atneša sausainių, į STT turbūt iškart niekas neskambins, nors reikia suvokti, kad ir tai yra laikoma kyšiu. Ir nesvarbu, ar prieš, ar po paslaugos suteikimo, tiek tortas, tiek sausainiai turi piniginę vertę ir jų nešti negalima. Už medicinines paslaugas užmoka mūsų valstybė“, – pabrėžė pašnekovas.
Baudžiamajame kodekse (BK) įvardyta, kad už kyšio ėmimą baudžiama griežčiau nei davimą. BK nustatyta, kad asmuo, kuris ima kyšį (kyšininkauja), „baudžiamas bauda arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“, atsižvelgiant į aplinkybes (BK 225 str.), o duodantis kyšį – „baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes (BK 227 str.).
O apie veikiančius įstatymus geriausiai byloja realūs pavyzdžiai.
Štai, 2017 m. metų gruodį vienas pacientas Kauno klinikų gydytojui anesteziologui–reanimatologui davė 200 eur kyšį ir jam skirta 19 kartų didesnė bauda – 3766 eur.
„Daugėja socialinių akcijų, dėmesio žiniasklaidoje, kodėl negalima duoti kyšio. Vis garsiau ir atviriau pasakoma, kad gydytoja profesiją įžeidžia jam duodamas kyšis. Tikiu, kad visuomenės nuomonės formavimas yra vienas prioritetinių uždavinių – jūs gausite medicininę paslaugą be kyšio, o kyšis gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Banalus pavyzdys – be sąmonės į reanimaciją atvežamas pacientas nespėja visų apdalinti kupiūromis, bet gauna tokią pačią priežiūrą kaip visi pacientai. Visi medikai suvokia, kad jų intervencijos į kito žmogaus kūną yra pavojingos ir negali būti lemiamos šalutinių veiksnių – davė/nedavė. Taip nevyksta. Žmonės nebent bando nusipirkti daugiau dėmesio, platesnę šypseną, bet tai nėra gydymo procesas“, – akcentavo Kauno klinikų atstovas.
Būna ir nesusikalbėjimų
Kauno klinikose korupcijos prevencijos programa įgyvendinama jau nuo 2014 m. Nuo tada šias funkcijas vykdantis T. Kuzmarskas sako pastebintis besikeičiančias tendencijas.
„Iš pradžių daugiau kreipdavosi pacientai, sakydami, kad gydytojai norintys kyšių. Visi atvejai buvo atiduoti tirti STT. Į tokius atvejus iš karto buvo reaguojama. 2017 metais buvo du įsimintinesni įvykiai, kai gydytojai pasielgė principingai ir pranešę apie kyšį ištransliavo aiškią žinutę – čia ne tik kalbos, kad gydytojai nenori, nereikalauja kyšio. Jei per prievartą kišami kyšiai, į tai yra reaguojama, o ne susigūžiama. Visą pacientų pateikiamą informaciją analizuojame. Gana dažnai paaiškėja, kad tokiose situacijose būna nesusikalbėjimo, pacientas ne taip supranta gydytoją. Pavyzdžiui, ar tai jau yra kyšio prašymas, jei skiriamas kažkoks mokamas, retai atliekamas tyrimas? Ne, bet kai kuriems taip pasirodo“, – kalbėjo pašnekovas.
Neretai pacientai piktinasi taip ir nesugebėję teisėsaugai įrodyti tapę prašomo kyšio liudininkais. „Pacientas turi galimybę kreiptis į teisėsaugą ar man pateikti pranešimą, mes iškart reaguotume ir tirtume aplinkybes. Apklausiame darbuotojus, vykdomas ikiteisminio tyrimo procesas – prašančiojo pusė turi įrodinėti, kad jis neėmė, o ne pacientas, kad iš jo prašė. Vis vien yra tiksli vieta, svarbus laiko faktorius. Negerai, kai po metų sugalvojama, kad metas pranešti apie reikalautą kyšį – nieko nebegalėsime tada įrodyti“, – patarė jis.
Tiesa, kartais nustatyti kaltąjį net labai lengva. „Vienas mūsų medikas yra gavęs ir registruotą laišką su 50 eurų. Atgalinis adresas buvo, tai pradėjome tyrimą. Pasirodo, senyvo amžiaus žmogus norėjo taip atsidėkoti. Daugelis išeina ir palieka kažką, nebūtinai pasakęs. Mėgstama vokelį palikti tarp dokumentų, receptų. Žmonės kūrybingi“, – su šypsena reziumavo pašnekovas.
Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
