Moterys, visos kaip viena, tvirtina, kad papildoma veikla auginant mažylį – tarsi atgaiva. Negana to, užsiimdamos savarankiška veikla jos užsidirba papildomų lėšų, tad jaučiasi naudingos ir ištrūksta iš rutinos.
Dvejus metus lietuviškomis vaikiškomis knygomis prekiaujanti Rūta tvirtina, kad šią veiklą pradėjo tam, jog emigrantų vaikai nepamirštų gimtosios kalbos.
„Lietuvių vaikučių čia daug, todėl nusprendžiau, kad ne tik tėveliai džiaugtųsi pirkdami lietuviškas knygas, bet ir mažieji nepamirštų gimtosios kalbos, lavintų atmintį bei skaitytų pasakas“, – sakė vieną vaiką auginanti lietuvė.
Sėdėjau namuose ir nieko neveikiau, šovė mintis – o kodėl nepabandžius? Ir pavyko.
Iš Lietuvos atvežtas knygas moteris parduoda ir į namus siunčia emigrantams, tad jiems nereikia ieškoti norimų skaitinių internete ar kitose vietose. Nors lietuviškos knygos vaikams nėra pigus malonumas, tautiečiai užsienyje jas noriai perka.
Užsidirbti pavyksta nedaug
Beveik penkerių metų sūnų auginanti Aušra laisvu laiku kuria moteriškus papuošalus. Lietuvė tvirtina, kad užsidirbti papildomai sugalvojo po ketverių metų vaiko priežiūros namuose: „Sėdėjau namuose ir nieko neveikiau, šovė mintis – o kodėl nepabandžius? Ir pavyko“. Nors siūlo ne būtiniausio pirmumo prekes dar tik pusmetį, emigrantės teigimu, šiek tiek užsidirbti pavyksta.
„Nuo auskarų man lieka bent 12 svarų, šią savaitę turiu 4 rinkinių užsakymus, tad juos per savaitę ir pagaminsiu. Man tai – malonumas, o ir pinigėlių lieka, tiesa, nedaug, nes kainuoja ir medžiagos, ir laikas“, – kalbėjo moteris.
Vienas iš populiariausių papildomų lietuvių mamų užsiėmimų – skanėstų, pavyzdžiui, tortų ar užkandžių šventėms, gaminimas. Šventėms išlaidų emigrantai neretai neskaičiuoja, tad įvairiausių pasiūlymų turinčios tautietės mamos – klesti.
Būtent šioje srityje savo nišą atrado Ingrida, tapanti piešinius ant veido bei kūno ir daranti blizgias laikinas tatuiruotes. Moteris neslepia, kad jos pomėgis labiau orientuotas į vaikų šventes, tačiau nemažai malonumo suteikia ir suaugusiesiems, pavyzdžiui, per gimtadienius, įmonių vakarėlius ar net vestuves.
Visą gyvenimą menu besidomėjusi lietuvė teigė užsiimanti tuo, ką išmano ir sugeba, o svarbiausia – tuo, kas teikia malonumą jai pačiai. „Pieštukai, spalvos, teptukai, karpiniai visad buvo mano palydovai. Nors aukštojo menų mokslo nesu baigusi, visada juo domėjausi. Man patinka meniški dalykai ir rankų darbo kūriniai“, – apie papildomos veiklos pasirinkimo priežastį pasakojo Ingrida.
Apie didelį verslą dar nesvajoju, tam reikia daugiau laiko, o juk turiu ir šeimą, namus. Svarbiausia, kad ši veikla man labai patinka.
Pašnekovės neslėpė, kad norint užsiimti nors ir nedidele papildoma veikla, pirmiausia reikia investicijų ir noro tobulėti. Jei veikla sekasi gerai, ilgainiui neretai ji išsiplečia į didesnį verslą ar net nuosavą kompaniją. Tačiau toli gražu ne visos lietuvės tam ryžtasi.
Nenori „sėdėti vyrams ant sprando“
Lietuviškas knygas pardavinėjanti Rūta puse lūpų užsiminė apie nuosavo verslo planus, kuriuos tikisi įgyvendinti per artimiausią penkmetį: „Esu pasirengusi pradėti kitą veiklą ir įtraukti į ją ne tik lietuvius, bet ir kitų tautybių Jungtinės Karalystės gyventojus“.
Tuo tarpu kitos pašnekovės apie verslo plėtrą dar negalvoja. Vienetinius papuošalus kurianti Aušra įsitikinusi, kad verslui reikia visiškai atsiduoti, o šiuo metu tam trūksta laiko: „Apie didelį verslą dar nesvajoju, tam reikia daugiau laiko, o juk turiu ir šeimą, namus. Svarbiausia, kad ši veikla man labai patinka“.
Jai pritarė ir šventes kūno piešiniais paįvairinanti Ingrida, įsitikinusi, kad nors Jungtinėje Karalystėje paklausa – didelė, taip pat didelė ir pasiūla bei konkurencija.
„Kiekvienas, užsiimantis individualia veikla, vis pasvajoja, tai natūralu dirbant sau, bet didelių verslo planų šiuo metu neturiu. Niekas čia išskėstomis rankomis tavęs nesivaiko, niekas ant lėkštelės nepadeda, tad dirbu žingsnis po žingsnio“, – kalbėjo pašnekovė ir teigė, kad didžioji dalis jos uždarbio nukeliauja mokymams, kursams bei naujų priemonių įsigijimui.
Įvairiausia veikla užsiimančių tautiečių paslaugos dažnai orientuotos į lietuvių rinką, tačiau pasitaiko ir išimčių. Pasitikėdami vieni kitais, emigrantai noriai užsisakinėja iš saviškių daiktus bei paslaugas. Dirbant iš namų ir siekiant tik papildomai užsidirbti, tokių užsakymų dažnai pakanka. Tiesa, siūlant savo prekes ar paslaugas ne tik lietuviams, smarkiai padidėja galimybė užsidirbti daugiau.
Kūno tapymu užsiimanti lietuvė teigė dirbanti ne tik su tautiečiais: „Mano veiklos pobūdis suprantamas ir priimtinas visų tautybių žmonėms, tad mano klientai – ne tik lietuviai. Vienodai malonu dirbti ir su jais, ir su kitų tautybių žmonėmis“.
Mamų nuomonės, dėl ko Jungtinėje Karalystėje tiek daug lietuvių susigalvoja įvairiausios veiklos, kad užsidirbtų papildomai, skiriasi.
Aušros teigimu, čia dažniau nei Lietuvoje mamos susikuria darbo vietą dėl finansinių sumetimų: „Vaikas eina į mokyklą, tad dirbant reikėtų samdyti auklę, o jos nepigios, reikėtų atiduoti beveik visą algą, todėl geriau kažką namuose darbuotis. Mamos Jungtinėje Karalystėje dažniau nei Lietuvoje sugalvoja sau darbo iš namų, nes labai brangios auklės bei nemažos pašalpos, nors apie pašalpas nedaug išmanau“.
Socialiniuose tinkluose moterys neretai atskleidžia, kad pabuvusios su vaiku namuose netikėtai atrado sugebėjimų, kurių net nežinojo turinčios. Joms pritarė ir vaikiškomis knygomis prekiaujanti Rūta.
„Labai daug jaunų mamyčių, sėdėdamos namie, atranda savyje paslėptą gyslelę. Vieną kartą pabandė, patiko, tad ir dirba. Kitoms tiesiog trūksta veiklos, nusibosta rutina. Be to, nesinori sėdėti vyrui ant sprando ir prašyti pinigų“, – kalbėjo moteris ir pridūrė dirbanti, kai vaikas miega, tad kartais jai prireikia ir vyro pagalbos.
Tuo tarpu Ingridai atrodo, kad Jungtinėje Karalystėje užsiimti papildoma veikla tiesiog paprasčiau, nei Lietuvoje: „Čia – drąsiau ir lengviau kažką pradėti, bandyti iš naujo“.