Žmonėms maisto papildus į namus be šių sutikimo siunčiančios ir už tai pinigų reikalaujančios bendrovės veiklą tiria policija, Mokesčių inspekcija bei duomenų apsaugos sergėtojai, tuo tarpu vartotojų apsaugos srityje besispecializuojantys teisininkai verslininkų sukurtą schemą vadina nusikalstama.
Prieš porą savaičių 57 metų kaunietis Vitas R., atsiliepęs namuose esančiu telefonu, sulaukė netikėto pasiūlymo – mergina, paklaususi apie vyro sveikatą ir išgirdusi, kad šiam skauda kojų sąnarius, pasiūlė nemokamų maisto papildų, neva padėsiančių įveikti kamuojančias bėdas.
„Aš svarsčiau, iš kur ji gavo mano telefono numerį“, – pasakojo tuomet tik pečiais pagūžčiojęs vyras, vis dėlto apsidžiaugęs tokia netikėta ir jo skaudamiems sąnariams padėsiančia dovana.
Po kurio laiko Vitas R. gavo pranešimą iš pašto apie atsiųstą siuntinį. Sumokėjęs 9,95 Lt už pašto paslaugas, kaunietis gavo dėžutę su trimis pakuotėmis preparato „ArthroPrim“, kurių kiekvienoje buvo 20 tablečių. Dėl nemokamai gauto preparato apsidžiaugęs vyras sunerimo perskaitęs ant sąskaitos parašytą informaciją, kad 60 „ArthroPrim“ tablečių jam bus pristatoma kas 20 dienų. Tiesa, už papildomas preparato dozes Vitui R. jau reikės sumokėti – už kiekvieną siuntą 44,70 Lt.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Nors už pirmąją maisto papildo „ArthroPrim“ pakuotę mokėti nereikia, ją atsiimdami žmonės turi padengti siuntimo išlaidas. |
„Bandėme skambinti nurodytu telefonu ir atsisakyti vaistų, bet be įrašyto moters balso ragelyje daugiau nieko neišgirsdavome, – tvirtino Vito R. sutuoktinė Adelė. – Apie tokius būdus įsiūlyti vaistų aš esu girdėjusi ne kartą – vaistininkei moterys skundžiasi, kad yra priverstos pirkti vaistus. Aš tai žinojau, bet nepagalvojau, kad mano vyras sugalvos būti ponu ir vitaminų gauti nemokamai. Kai žmogus nori išgyti, jis patiki bet kuo. O jei dar tai galima padaryti nemokamai... Verslininkai ir naudojasi žmogaus patiklumu.“
Į analogišką situaciją pakliuvo ir pensinio amžiaus sulaukusi kaunietė Marija S. Tačiau ši moteris, nuvykusi į paštą ir sužinojusi, jog atsiimant nemokamą preparatą jai reikia padengti siuntimo išlaidas, siuntinio tiesiog neėmė.
„Mums taip patarė pašto darbuotojos. Jos perspėjo, kad jeigu pasiimsime tą siuntinį, tai jo siuntėjų tada nebeatsikratysime“, – teigė Marijos S. anūkė Edita. Deja, paštininkės patarimas kaunietei nepadėjo – po dviejų savaičių savo pašto dėžutėje moteris rado siuntinį su preparatu „ArthroPrim“. Greta pakuočių su tabletėmis buvo įdėta ir sąskaita, raginanti sumokėti 44,70 Lt.
„Atgalinio adreso laiške nėra, tad nežinome, ką daryti. Juo labiau kad ten parašyta, jog po 20 dienų mano močiutei bus atsiųsta dar viena to preparato siunta“, – pasakojo Edita S.
Patikino, kad galima grąžinti
„15min“ žurnalistui paskambinus minėtus kauniečius pasiekusiuose siuntiniuose nurodytu telefonu, atsiliepusi ir Irena prisistačiusi moteris paprašė padiktuoti kliento numerį. Išgirdusi ant Vitui R. siųstos sąskaitos buvusį numerį, moteris patikslino, jog jam buvo išsiųsta siunta su nemokamu preparatu „ArthroPrim“. Tačiau pasakius, jog Vitas R. nenori gauti kitos siuntos, už kurią jau bus reikalaujama sumokėti, pašnekovė tikino, jog siuntinys jau yra išsiųstas. „Bet jei jūs jos nepageidaujate, galima grąžinti atgal. Apmokėjus už pašto siuntą, mums atsiųskite mokėjimo kopiją, savo sąskaitos numerį ir mes jums grąžinsime pinigus“, – aiškino moteris.
Tiria ir policija, ir Mokesčių inspekcija
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Šapokaitės, dėl minėtu preparatu prekiaujančios bendrovės „Helvetia Direct Marketing“ veiklos ji yra gavusi daugybę žmonių skundų.
Šių metų pradžioje minėtos tarnybos inspektoriams pradėjus domėtis bendrovės „Helvetia Direct Marketing“ veikla, paaiškėjo, jog šį įmonė Lietuvoje nėra registruota ir maisto papildais prekiauja nelegaliai.
Surinktą informaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai perdavė Policijos departamentui, Mokesčių inspekcijai bei Duomenų apsaugos inspekcijai. Visos šios institucijos pagal gautus faktus pradėjo tyrimus. Anot V.Šapokaitės, tyrimai dėl nelegalios bendrovės „Helvetia Direct Marketing“ veiklos yra vykdomi iki šiol.
Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai dėl Reklamos įstatymo pažeidimo surašė ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai perdavė protokolą, kuriame užfiksuota, jog bendrovė „Helvetia Direct Marketing“ neteisėtai skleidė informaciją apie savo parduodamų preparatų gydomąsias ir nuo ligų saugančias savybes.
„Spalio 28 dieną vyko šio protokolo nagrinėjimas. Tačiau tuomet buvo pateikti ne visi dokumentai, tad nagrinėjimas buvo atidėtas iki lapkričio pabaigos“, – patikino V.Šapokaitė.
Anot Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės, kol buvo vykdomi minėti tyrimai, preparatu „ArthroPrim“ prekiaujantys verslininkai suskubo legalizuoti savo veiklą – įmonė „Helvetia Direct Marketing“ rugsėjo 20 dieną buvo įtraukta į Vilniaus miesto maisto tvarkymo subjektų registrą. „Dabar jie savo veiklą vysto legaliai“, – konstatavo V.Šapokaitė.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos teisininkė Edita Petrauskaitės komentaras
„Vartotojai, nepasirašę su įmone sutarties, nėra niekaip įsipareigoję pirkti jų produkciją arba paslaugas. Tai, kad verslininkai tiekia prekes ar paslaugas ir prašo už jas sumokėti tuomet, kai vartotojas jų nenori, yra visiškas nusikaltimas. Vartotojai gali būti ramūs – reikalauti susimokėti ar išieškoti pinigus iš žmonių galima tik su teismo leidimu. Gavus siuntinį, aš siūlyčiau raštu kreiptis į pardavėją ir raštiškai parašyti, kad šito gaminio atsisakoma. Bet kokiu atveju pateikta prekė ir reikalavimas už ją sumokėti, kuomet žmogui prekės visai nereikia, negali niekaip įpareigoti vartotojų. Nes priešingu atveju tokių verslininkų atsirastų visa galybė ir agentai į namus eitų vieni po kitų. Civiliniame kodekse yra parašyta, kad vartotojas neprivalo mokėti už prekes ir paslaugas, kurios jam buvo suteiktos jam nenorint. Panašių atveju kaip šis pasitaiko tikrai dažnai. Kai kurie atvejai netgi nukeliauja iki teisėsaugos institucijų, nes kai vartotojai yra persekiojami ir iš jų yra reikalaujama pinigų, tuomet civilinę dažnai pakeičia baudžiamoji teisė“.
