15min primena, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo draudimais prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariuose statiniuose, paviljonuose. Dėl to pajūryje pranyko bene visos iki tol buvusios kavinės.
Į paplūdimius grįžo prekeiviai alkoholiu
Priimdama tokį draudimą valdžia argumentavo, jog didelė dalis skęstančiųjų būna apsvaigę nuo alkoholio, todėl nereikėtų jo parduoti greta vandens telkinio. Tačiau J.Pirožnikas tikina, kad šis draudimas davė priešingą vaisių, – poilsiautojai patys atsineša alkoholinių gėrimų į paplūdimį.
„Pilnos šiukšlinės šampano, atsineša butelių vyno ir kitų stipriausių alkoholinių gėrimų. Šiais metais ta problema yra didesnė, negu būdavo anksčiau, kai žmonės oficialiai galėdavo nusipirkti alaus kavinėje, išgerti. Dabar tiesiog atsineša“, – tikino jis.
Be to, J.Pirožnikas atskleidė, kad šiemet į paplūdimius grįžo nelegali prekyba alkoholiu. Per birželį policija kartu su gelbėtojais sulaikė vieną tokį prekeivį, tačiau užfiksuota jų apie dešimt.
„Pernai, užpernai tokių dalykų nebuvo. Pirmą kartą susidūrėme po 10–15 metų“, – tikino jis.
J.Pirožniko teigimu, alų išnešiojantis jaunimas už skardinę prašo net 6–8 eurų.
„Kaip gelbėtojų vadovas, esu suinteresuotas, kad paplūdimyje apskritai niekas negertų ir visi būtų blaivūs. Yra tokia patarlė: „Girtam jūra iki kelių.“ Jis eina gaivintis, pabūti, galvoja, kad greičiau atsigaus, bet yra atvirkščiai viskas“, – įspėja jis.
Be to, Palangos gelbėtojų vadovas nori atkreipti ir poilsiautojų dėmesį į koronaviruso grėsmę. Tiek prekeiviai alkoholiu, tiek pardavinėjantys čeburekus praeina pro didelę masę žmonių, o patys nesisaugo ir todėl potencialiai gali platinti ligą.
„Jie neša, parduoda, nėra nei jokios apsaugos, nei dezinfekcijos, dokumentų, leidimų“, – aiškino jis.
Darbą lengvina dronai ir vandens motociklai
J.Pirožniko teigimu, šiemet Palangos gelbėtojai turi įsigiję 3 dronus. Jais jie stebi ir fiksuoja prekeivius alkoholiu, čeburekais.
„Užfiksuojame ir kai tas žmogus eina pro šalį, policijos pareigūnai jį pasikviečia ir pildo administracinių teisių pažeidimo protokolą, o filmuotą medžiagą ir įrodymus pateikiame“, – pasakojo jis.
Be to, šiemet gelbėtojai pradėjo mokytis valdyti vandens motociklus skęstantiesiems gelbėti. Anksčiau to negalėjo daryti, nes kiekvienam gelbėtojui būtų reikėję turėti laivavedžio pažymėjimą.
„Dabar jo nereikia ir užtenka man pačiam apmokyti“, – tikino jis.
Taip pat dronai naudojami norint pranešti poilsiautojams, pavyzdžiui, kad šie per toli nuplaukė į jūrą, ir siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso.
„Kad būtų kuo mažesnis kontaktas, bet galėtume įspėti poilsiautojus. Iš drono 5–10 metrų atstumu viskas girdima ir ką nori, tą gali pasakyti“, – tikino jis.
Prevencinis darbas duoda vaisių
Anot J.Pirožniko, kiekvienais metais poilsiautojų kultūra keičiasi, bet tai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
„Prisimenu, prieš 14 metų, kai pradėjau šį darbą, man būdavo skaudu ir graudu. Ateidavai prie poilsiautojo, o tave sudirbdavo į šuns dienas visais žodžiais. Paskui pradėjome visa tai filmuoti, stebėti, pasakydavome, kad filmuojame pokalbį, prašėme neįžeidinėti, ir žmonės po truputį pradėjo keistis. Būdavo sunku, bet dabar tikrai į gerą pusę pasikeitė“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, dalis žmonių priekaištauja, kad ne gelbėtojų darbas yra prižiūrėti, ar vartojamas alkoholis. Tačiau gelbėtojų vadas mano kitaip: „Jeigu išgelbėjome poilsiautoją ant kranto, mums nereikės jo gelbėti vandenyje.“
„Tai yra prevencinis darbas, kuris davė daug vaisių. Jeigu girtas žmogus pasiekia jūrą, jis gali labai greitai nuskęsti. Toks žmogus neprašo pagalbos, neturi reakcijos, tiesiog eina į dugną“, – tikino J.Pirožnikas.
Į vieną vietą – 17 žmonių
Šiuo metu 17-oje postų dirba 49 gelbėtojai ir dar 10 žmonių turi išeiginę. Paprastai vasaros metu paplūdimiuose dirba apie 70 gelbėtojų, o jei nebūtų atšauktas karantinas, jų būtų padaugėję iki 80.
J.Pirožniko teigimu, gelbėtojo profesija iki šiol yra išlikusi prestižinė ir į vieną vietą atrankoje ateina 17 žmonių. Tiesa, dalis priimtų darbuotojų jau po pirmos savaitės išeina.
„Mano yra griežta tvarka. Gelbėtojo profesija yra prestižinė, turime visada dėvėti uniformą, šypsotis, su poilsiautojais bendrauti mandagiai. Jei pamatau, kad poste gelbėtojas nusirengęs, jis gauna drausmės pažeidimą, o dėl to negauna priedo prie algos, jei gerai dirbtų. Kiti atėję dirbti ir pamatę, kad reikia perspėti vaikus, žiūrėti, ar nevartoja alkoholio, išeina, nes jie mano, kad bus kaip Amerikoje, sėdi aplinkui daug merginų, bet taip nėra. Gelbėtojų darbas tikrai sunkus ir pavojingas“, – tikino jis.
