Ilgą laiką aplinkosaugininkai ir aplinkos ministerija ieškojo sprendimų, kaip humaniškai sumažinti kormoranų koloniją, tačiau dabar pripažįsta, kad toks siekis nebuvo įgyvendintas. Juodkrantėje baidyti paukščiai persikėlė į naujas buveines prie vandenų.
– Kodėl nepavyko Juodkrantėje sukontroliuoti kormoranų kolonijos?
– Neteigčiau, kad būtent Juodkrantės kormoranų kolonijos nepavyko sukontroliuoti. Juodkrantės kormoranų kolonija gana sėkmingai kontroliuojama. Ji buvo pradėta kontroliuoti 2007 m. Nuo tada reguliavimas vyksta jau kone dešimtmetį. Tai daroma gana sėkmingai.
Šiuo metu yra 2 tūkst. perinčių kormoranų, tiek jiems leidžiama išsiperėti. Tačiau būtent dėl to, kad buvo pradėta reguliuoti, kolonijos ėmė skaidytis. Viena tokių atsikilusių dalių persikėlė į kitą Kuršių marių pakrantę, t. y. yra Rusnės salą, į Briedžių salą. Dabar ji ten įsikūrusi. Kita įsikūrė būtent Pajūrio regioniniame parke, Placio rezervate.
Galbūt, jeigu kormoranų populiacijos būtų nereguliavę, būtume turėję vieną koloniją, kuri jau yra žinoma – Juodkrantėje. Jie ten būtų laikęsi. Dabar vietoje vienos turime tris. Iš tikrųjų sunku pasakyti, kuris variantas priimtinesnis ir geresnis.
– Biologinės įvairovės specialistas Laimutis Budrys sako, kad Lietuvoje yra 11 perinčių kormoranų kolonijų. Kiek iš tiesų jų yra?
– Visiškai teisingai – Lietuvoje yra 11 perinčių kormoranų kolonijų, tačiau kitos kolonijos nežymios, nelabai ir minimos. Tai iki 100 paukščių ar vos daugiau nei 100 paukščių siekiančios kolonijos. Ten peri po kelis, po keliolika paukščių.
Šios kolonijos nei daro žalos, nei žmonėms užkliūva. Kadangi Juodkrantė yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, ji yra tas objektas, kur žmonės važiuoja. Ten jiems ir kliūva.
– Ar galite patvirtinti, kad paukščiai persikėlė tik todėl, kad buvo baidomi iš savo kolonijos Juodkrantėje?
– Iš tikrųjų manau, kad tikrai galima taip tvirtinti. jie pradėjo persikelti po tų baidymų. Pavasarį kormoranai visą laiką grįždavo į savo koloniją Juodkrantėje, tačiau, įvykus pirmiesiems baidymams, paukščiai pamatė, kad sėkmingai ten negalės išsiperėti. Tada jie pradėjo ieškoti kitų vietų, kur yra ramybė, kur niekas netrukdo.
Taip jie ir atrado būtent Briedžių salą, Rusnės tvenkinius, Placio rezervatą. Tai vyko palaipsniui, tačiau tie paukščiai po baidymų perskrisdavo į kitą krantą ir bandydavo ieškoti teritorijų. Manau, kad su tuo sutinka daugelis.
– Jūsų minėtose vietose turbūt negali kištis nei aplinkosaugininkai, nei kiti žmonės, nes tai yra draustinis? Kormoranai galės sėkmingai toliau veistis.
– Taip, iš tiesų tas faktas džiugina. Kuršių nerijoje įsikūrę paukščiai persikėlė į rezervatus arba ichtiologinius draustinius. [...] Ten negalima apskritai jokia žmonių veikla. Žmogui net draudžiama ten lankytis ir vaikščioti. Tokie kampeliai yra palikti natūraliam gamtos virsmui. Ten medžiai nudžiūsta, krenta, tai yra natūrali ekosistemos dalis.
– Sakote, džiugina, kad paukščiai kuriasi kitose kolonijose, tačiau, pavyzdžiui, žmonės kormoranus pastebi Lietuvos ežeruose. Minimas vienas Trakų ežeras, keli Šiaulių vandens telkiniai, perykla Bulvikio rage. Nežinau, ar tai įskaičiuoja į tas 11 kolonijų, bet žmonės pastebi, kad ir kitur kuriasi kormoranai.
– Iš tiesų žmonės dažniausiai sumaišo. Antroje vasaros pusėje jie pamato labai daug kormoranų įvairiuose vandens telkiniuose, Kauno mariose. Iš tiesų tai įvairūs didesni vandens telkiniai, kur žuvų ištekliai pakankamai dideli. Tačiau tai nėra vietiniai paukščiai.
Mūsų paukščiai po perėjimo dažniausiai jau būna išmigravę. Vasaros antroje pusėje į Lietuvą atskrenda paukščiai iš Šiaurės šalių, iš Baltijos, Skandinavijos šalių. Jie migruoja po Lietuvą ir turi kažkur apsistoti. Dažniausiai sustoja ežeruose, ten, būna, pasilieka net kelis mėnesius.
Tada atsiranda net jų poilsio vietos, tupyklos, kur taip pat tuos medžius nudergia, jie atrodo balti. Tada žmonės galvoja, kad ten atsirado kolonijos, tačiau būtent perinčių paukščių kolonijų Lietuvoje yra tik 11. Sakykime, trys yra didesnės, o visos kitos nėra gausios.
– Tai kormoranai vis dėlto naudingi gamtai ar daugiau padaro žalos?
– Jie tikrai gamtai naudingi paukščiai. Tuo nė kiek neabejoju, nes tai yra natūrali mūsų krašto paukščių rūšis, kuri čia gyvena šimtmečius, kaip rodo rašytiniai šaltiniai. Tiesiog jie buvo engiami žmonių, bet natūralu, kad žmogus žiūri savo ekonominio intereso, o gamta galvoja savaip. Kaip gamtininkas sakyčiau, kad tai yra būtinas paukštis mūsų kraštui.
