Rokiškio Šv. Mato parapijai priklausančiame tvarte kiaulės kriuksi jau 15 metų. Šiuo metu čia auginama 60 peniukšlių. Vienas jų kiekvieną savaitę patenka ant labdaringo stalo. Iki šiol kiaulaitėmis uoliai rūpinosi, jų augintojus įvairiai skatino ir talkas rengdavo vasaros pabaigoje į kitą parapiją perkeltas klebonas Juozas Janulis. Jį pakeisti atvykusio dvasininko Vilnio Viktoro Cukuro paramos kiaulių augintojai nesulaukia. Žmonės sunerimo, kad naujojo klebono požiūris gali turėti neigiamos įtakos jų veiklai.
Ne vieną šimtmetį Rokiškio gyventojams sekėsi dėl to, kad šiame Lietuvos pakraštyje dirbo klebonai, suprantantys, kad sotūs parapijiečiai geriau suvokia Dievo žodį. Ilgus metus veikdami drauge rokiškėnai sugebėjo gerokai išplėsti bažnytinių žemių plotus, juose pristatė įvairių ūkininkauti būtinų pastatų. Iki sovietmečio parapija turėjo ir labdaros arbatinę, kurioje maistas buvo ruošiamas iš pačių parapijiečių išaugintų gėrybių. Sovietmečiu arbatinė buvo virtusi visuomeninio maitinimo įmone.
„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, J.Janulis mums vis prasitardavo matantis nepriteklių išsekintus vaikus, kuriais pasirūpinti valstybė nepajėgi. Nemokama valgykla buvo įsteigta bažnyčios susigrąžintoje arbatinėje. Buvo metas, kai joje maitinome apie 120 vaikų“, – LŽ teigė Sofija Klimienė. Ši moteris daug padėjo bažnyčiai atsiimant turtą. Dabar ji vadovauja Rokiškio rajono „Caritui“, ant jos pečių gula ir kiaulaičių auginimo bei nemokamo rokiškėnų maitinimo rūpesčiai.
Anot S.Klimienės, kiaulaites ir žemės ūkio gėrybes augina, maistą gamina 20 jokio atlygio už tai negaunančių rokiškėnų. „Iki šiol šį mūsų darbą beatodairiškai rėmė ankstesnis parapijos klebonas J.Janulis. V.V.Cukuras vos tik atvykęs pareiškė, kad jo rūpestis – ne kiaulių auginimas, o žmonių sielovada. Supratome, kad platūs mūsų ūkiniai užmojai išgąsdino naująjį kleboną“, – guodėsi S.Klimienė. Ji nerimauja, kad be tiesioginės klebono paramos užsiimti labdara bus sunkiau.
LŽ kalbinamas klebonas V.V.Cukuras prisipažino, jog vos atvykęs į Rokiškį buvo šokiruotas čia vykdomos ūkinės veiklos. Jis sakė iki šiol viso ūkio neapžiūrėjęs, nematęs ir bažnyčios pastatuose žvygaujančių kiaulaičių. Tačiau V.V.Cukuras tikino, esą pamažu keičiasi jo įsitikinimas, kad bažnyčiai turi rūpėti vien sielovada.
