Liberalų sąjūdis turi daug problemų ir nesugebėjo atsinaujinti, interviu 15min sako P.Auštrevičius, bet vis tiek savo ateitį sieja su šia partija ir viliasi, kad išrinkus naują pirmininką situacija pagerės.
– Kas nutiko su parašų rinkimu, kad jų pritrūko?
– Matyt, suveikė keli dalykai. Aš manau, kad ši parašų rinkimo akcija atspindėjo savivaldos rinkimų rezultatus, kada Liberalų sąjūdis buvo eliminuotas iš trijų didžiausių miestų. Skyrių pajėgumai, motyvacija nulėmė tai, kad buvo labai sudėtinga rinkti parašus. Surinktų parašų skaičius trijuose didžiuosiuose miestuose yra fatališkai žemas.
Antras dalykas, kurį paminėčiau, – persidengiantys rinkimai. Savivalda, prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) padarė daug klaidų. Turiu omenyje tų keturių dienų išbraukimą iš parašų rinkimo.
– Dienas, kai vyko savivaldos rinkimai ir buvo sustabdyta agitacija?
– Taip. Mes buvom visiškai sustabdę parašų rinkimą, kadangi buvo pasakyta, kad tie parašai negalios. Dabar girdime, kad VRK keičia savo poziciją ir pripažins tuos parašus (VRK nepanaikino kito kandidato Arvydo Juozaičio agitacijos draudimo laikotarpiu rinktų parašų – 15min). Keturios dienos yra labai daug [...]. Kokio nors aiškesnio paaiškinimo ar pasiaiškinimo iš VRK aš taip ir neišgirdau. Manau, mes esame eilinį sykį įtraukti į spekuliatyvus, oportunistinius sprendimus.
Parašų rinkimo skaičius trijuose didžiuosiuose miestuose yra fatališkai žemas.
Dar viena priežastis – savanoriai, kurie rinko parašus. Jie buvo gerokai pavargę. Tai atsispindi ir dabar, Europos Parlamento parašų rinkimo metu. Tempas dar labiau nukritęs, lyginant su tuo, koks buvo per prezidento parašų rinkimą. Labai nukritęs. Kone dvigubai ar daugiau. Tai rodo, kad kampanijų persidengimas nebuvo niekam į naudą. Yra didelė sumaištis, reikalingas didelis mobilizacinis potencialas.
– Ar štabų miestuose neveiksnumas, savanorių nuovargis, nėra jūsų pačių – partijos arba jūsų kaip kandidato – atsakomybė?
– Mes rėmėmės partiniais resursais. Aš nuo pat pirmos kampanijos dienos sakiau, kad esu Liberalų sąjūdžio atstovas, atstovauju šitai partijai ir man nereikėjo nei blaškytis, nei ieškoti ko nors naujo.
Suprantama, pagrindinis lūkestis ir mūsų rėmimasis buvo siejamas su partijos mobilizavimu. Deja, situacija buvo tokia, kad 12 Liberalų sąjūdžio skyrių iš 60 neiškėlė sąrašų savivaldos rinkimuose. Tai rodo, kad mobilizacijos potencialas yra žemas. Vėliau, po pirmojo turo, net 15-oje skyrių nebuvo išrinkti tarybų nariai. Kitaip tariant, nulinis rezultatas. Į tą nulinį rezultatą pakliuvo du iš trijų didžiausių miestų. Tai reiškia, kad 27 skyriai yra sunkiai motyvuoti arba sunkiai pakeliami į kovą.
Mums pavyko su jais užmegzti ryšį, darėme viską, ką galėjom, bet kai kurie skyriai tiesiog atsisakinėjo rinkti parašus, sakė, kad nemato galimybių. Kodėl? Negaliu pasakyti. Reikėtų partijos vadovybės klausti. Jie atsakingi už partijos struktūros veiklą ir aktyvumą. Manau, mes turėsime pokalbius ta tema kitą savaitę.
– Aš kaip tik vakar kalbėjau su partijos pirmininku Eugenijumi Gentvilu. Jis minėjo, kad jūs neprašėte partijos pagalbos ir kurį laiką sakėte, kad su parašų rinkimu viskas gerai. Tai ar taip ir buvo?
– Mes su partijos štabu nuolat kontaktuodavome. Sekėme situaciją. Deja, dėl savivaldos rinkimų dauguma skyrių pasakė, kad tik vėliau galės sugrįžti [rinkti parašus prezidento rinkimams]. Mes tikėjome šituo pažadu. Kas išėjo, tas išėjo.
Rinkome informaciją taip pat aktyviai, kaip jie galėtų rinkti arba būtų rinkę informaciją. Sakyti, kad mes nepadarėme ir neprašėme jų pagalbos... Žinoma, centrinis štabas galėjo padaryti daug daugiau.
– O tai kokia ta situacija buvo?
– Centrinis štabas buvo mobilizuotas tik iš dalies. Rinkimų metu pasikeitė centrinio štabo vadovas. Arūną Štarą pakeitė pats E.Gentvilas. Tai įvyko kovo mėnesio pradžioje. Jau vasario mėnesį trūkčiojo centrinio štabo veikla ir tai negalėjo nepasireikšti rezultatams.
Jau vasario mėnesį trūkčiojo centrinio štabo veikla.
Aš manau, kad kas jau kas, o E.Gentvilas pats turėtų žinoti, kokia buvo situacija, ir neklausti nei jūsų, nei manęs, kodėl taip įvyko.
– Kiek tų parašų galiausiai pavyko surinkti?
– Mano paskutiniais skaičiavimais, beveik 450 parašų trūksta.
– Negaila, kad jūsų kova prezidento rinkimuose baigsis?
– Aš tikrai taip neprognozavau. Dėjau visas pastangas. Turėjome labai gerą programą, turėjome gerą poziciją. Turėjome, ką pasakyti. Pritrūkau parašų, bet nepritrūkau rinkėjų. Žmonės ateidavo, kalbėdavosi, pritardavo toms mintims, kurios buvo sakomos.
Mano pagrindinis kampanijos tikslas ir buvo pabrėžti populistinės, vaučerinės politikos nepriimtinumą Lietuvai ir pasiūlyti europietiškos politikos, telkiančios lyderystės modelį.
Nesu iš tų, kuris bėga, kuris keičia spalvas.
Mes padarėme labai daug. Juolab buvo ir viešų debatų, pasisakymų kita forma viešoje aplinkoje. Mes išleidome pagrindinę žinią ir jos nepastebėti nebuvo įmanoma.
– Kaip įsivaizduojate, kaip jums seksis Europos Parlamento rinkimuose? Ten irgi parašus reikia rinkti, o sakote, kad štabui koordinacijos trūksta.
– Čia nepalyginamo masto reikalai. 10 tūkst. parašų nėra 20 tūkst. parašų. Beveik visus galima surinkti elektroniškai. Manau, tai ir bus padaryta.
– O kaip apskritai įsivaizduojate ateitį su Liberalų sąjūdžiu, jeigu jums trūksta partijos ramsčio, paramos?
– Liberalų sąjūdis dvejus metus sukasi vietoje. Mes taip ir nepajudėjome su esmine partijos atsinaujinimo, persivertimo per praeitį dilema. Mes dabar diskutuojame, kada reikia rengti naujus partijos pirmininko rinkimus. Tai gali būti arba vasarą, arba ankstyvą rudenį. Sieju viltis su tuo, kad ateis nauja energija, ateis naujos idėjos.
Reikia pripažinti, kad dabartinė vadovybė nesugebėjo to dalyko padaryti reikiamai, bet tai nereiškia, kad partija pasmerkta. Aš matau daug vilčių. Nesu iš tų, kuris bėga, kuris keičia spalvas. Toliau remsiu pokyčius partijoje. Mūsų idėjos yra teisingos. Galbūt nesugebame jų aiškiai pristatyti žmonėms. Čia yra mūsų problema, o ne rinkėjų.
