Parazitais valdžią išvadinęs T.Janeliūnas: „Prezidento žodis dėl J.Narkevičiaus vis tiek bus paskutinis“

15min studijoje T.Janeliūnas paprastai paaiškino, kodėl savaitgalį nutarė parašyti milžiniško dėmesio sulaukusį viešą laišką valdantiesiems. Esą tai lėmė valdančiųjų sprendimas ignoruoti bet kokį visuomenės balsą, o ir sprendimai neįsiklausyti į prezidento Gitano Nausėdos raginimą trauktis J.Narkevičiui.

„Tai, matyt, irgi prisidėjo, kad teko pratrūkti tokia forma, nors, be abejo, man tai nėra būdinga. Stengiuosi į daugelį politikos procesų reaguoti kiek įmanoma objektyviau. Šiuo atveju, tai ne diskusinis-akademinis laiškas, o pilietinė pozicija bandant parodyti, kad ne viskas yra tvarkoj. (…) Kad tokios politinės situacijos aš neatsimenu Lietuvoje, nors stebiu politinį lauką daugiau nei 20 metų“, – kalbėjo politologas.

Dėl ministro, manau, atsitraukimo nebus ir tik laiko klausimas, kada J.Narkevičius turės trauktis.

Jis paaiškino, kodėl pasirinko būtent palyginimą su parazitais.

„Tai tipinis parazito apibrėžimas, kai organizmas negali savarankiškai išgyventi ir jis prisiklijuoja prie kažko kito, kad ne atliktų reikšmingą funkciją savo sistemoje, bet tiesiog gyventų iš parazitavimo prie kito kūno.

Taigi prie tokio kūno iš parazitavimo prisiklijavo „socialdarbiečiai“ ir jie daugeliu atveju keldavo reikalavimus tik tokius, kurie reikalingi jų išgyvenimui: pakeisti partijų finansavimo taisykles, rinkimų žaidimo taisykles, suteikti vieną ar kitą ministro postą. Bet tai nėra tie sprendimai, kurių mes tikimės iš valdžios. Mes tikimės, kad jie spręs problemas“, – aiškino T.Janeliūnas.

Jis sako nenustebęs, kad valdantieji reagavo tik per Agnę Širinskienę ir kad apkaltino jį nebūtais dalykais – prokonservatoriškumu ar Dalios Grybauskaitės šlovinimu.

LVŽS nekreipia jokio dėmesio į tą tariamą viešąją nuomonę, kuri anksčiau sustabdydavo valdžią nuo visiškai kvailų sprendimų.

„Rimtos reakcijos kol kas nesimato“, – konstatavo T.Janeliūnas.

Visgi, jis tikino, kad kur kas svarbesnis ne valdžios, o visuomenės atsakas. O ši neliko abejinga. T.Janeliūno laišku socialiniuose tinkluose įvairiais formatais pasidalijo apie 50 tūkst. piliečių.

„Turiu lūkestį, kad galbūt galima išjudinti viešąją nuomonę, nes LVŽS nekreipia jokio dėmesio į tą tariamą viešąją nuomonę, kuri anksčiau sustabdydavo valdžią nuo visiškai kvailų sprendimų“, – sakė profesorius.

Pasak jo, būdavo, kad ir ankstesnės valdžios – tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai – užsikrėsdavo „tokia keista arogantine būsena esą visi, kurie juos kritikuoja, tėra politiniai priešininkai“.

„Bet daugeliu atvejų vis dėlto jie išlaikydavo ribą, kai jau reikia reaguoti, kai įsijungia kitos valdžios institucijos, tarkime, prezidentūra, žiniasklaida“, – akcentavo jis.

Tuo tarpu dabar T.Janeliūnas sako galįs tik gailėtis premjero Sauliaus Skvernelio, kuris atsidūrė tikrai labai nepavydėtinoje situacijoje.

„Kaip premjeras, jis neturi pasirinkimo, ką daryti. Jis įspraustas į kampą, jis negali kontroliuoti savo ministrų ir net negali jų pakeisti, nes įsivaizduoja, kad tada žlugs dauguma ir nebebus daugumos Seime. Reikia kažkokiu būdu priimti biudžetą ir reikia kiekvieno balso Seime. Aišku, baiminamasi, kad lenkai tiesiog trenks durimis ir išeis, jei pakeis jų susisiekimo ministrą.

Jis įspraustas į kampą, jis negali kontroliuoti savo ministrų ir net negali jų pakeisti.

Tai yra tokia nepavydėtina situacija, o dar žinant ir jo sveikatos būklę, belieka jį užjausti. Ir tikrai žmogiškai aš jį užjaučiu. Kita vertus, jis pats priėmė tokias žaidimo taisykles, jis pats sutiko, kad į koaliciją būtų įtraukiami tokie veikėjai, jis sutiko su konkrečiomis kandidatūromis. Dabar jis nebegali išeiti iš šios situacijos. Dabar jis kalba apie teisinius argumentus“, – kalbėjo T.Janeliūnas.

Politologas prognozavo, kad J.Narkevičius posto visgi neteks. Ir tai esą tik laiko klausimas.

„Manau, kad prezidento žodis dėl ministro tikrai bus paskutinis. Nėra dar buvę tokios situacijos, kad vykstant nesutarimui tarp Vyriausybės ir prezidento, ypač dėl ministro pozicijos, prezidentas nusileistų. Tai gali užtrukti. Gali jie pasiaiškinti santykius, bet prezidentas turi parodyti, kad jo žodis – paskutinis, – numatė T.Janeliūnas. – Dėl ministro, manau, atsitraukimo nebus ir tik laiko klausimas, kada J.Narkevičius turės trauktis“.

O ar pats T.Janeliūnas po šio laiško dar galės vadintis objektyviu politologu?

„Manau, kad tai – išimtis. Tai nekeičia mano, kaip mokslininko, gebėjimo, analizuoti politinius reiškinius, ypač, kai mano sritis užsienio ir saugumo politika. Visgi kartais būtent emocijų reikia, kad atkreiptum dėmesį“, – pripažino jis.