Baigiasi jau antroji kovos prieš prekybą žmonėmis programa. Pirmoji, kuri organizuota 2002-2004 metais, anot Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Stanislovo Liutkevičiaus, buvo chaotiška, antroji programa, kuri prasidėjo dar 2005-aisiais, gerokai kryptingesnė. Per pirmąją Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos programą jos organizatoriai suskaičiavo iki tūkstančio nukentėjusių – iš Baltijos regiono išvežtų ir parduotų moterų. Per antrąją programą užfiksuota, jog į prekybos žmonėmis tinklą pakliuvo iki šimto moterų ir merginų.
„Sutinkame su tuo, jog šie skaičiai neatspindi tikrovės. Tačiau mes remiamės Vidaus reikalų ministerijos, savo bei kitų šalių policijos duomenimis, oficialiais šaltiniais, tarp jų ir nevyriausybinių organizacijų informacija, visa tai sudėjus gauname objektyvią informaciją“, – aiškino S.Liutkevičius.
Svarbi tarptautinė pagalba
„Vis dažniau imama kalbėti ne tik apie prekybą žmonėmis prostitucijos tikslais, bet ir apie žmogaus išvežimą ir priverstinį darbą. Artimiausiu metu Lietuvai tai bus pakankamai aktualu. Jau dabar pasitaiko atvejų, pvz. kinų atvejis, kai žmonės atvežami kaip darbo jėga, kol kas dar nesakoma priverstiniam darbui, tačiau apie tai jau turime pradėti kalbėti,“, – teigė Prekybos žmonėmis prevencijos koordinatorius.
Todėl į prekybos žmonėmis tinklą gali pakliūti ne tik moterys, merginos, bet ir vyrai. Užkertant kelią šiam nusikaltimui svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais Lietuva bendradarbiauja su Didžiosios Britanijos policija, atlieka bendrus tyrimus, turi bendrus kontaktus. Pasak S.Liutkevičiaus, Didžiosios Britanijos pareigūnai sulaikė vieną iš itin aktyvių prekybos žmonėmis užsiimančių nusikaltėlių, atvykusį iš Albanijos. Britai suteikė teisę albaną atsivežti į Lietuvą, čia vyras davė parodymus apie lietuvių įtariamuosius. Dėl šio bendradarbiavimo pavyko sulaikyti įtariamuosius. Šiuo metu jie jau suimti ir laukia teismo baigties.
Pasak specialisto, seniau Lietuvos teismai į šio tipo nusikaltimus žiūrėdavo ne pakankamai rimtai – ne kaip į sunkų nusikaltimą, todėl bausmės retai būdavo susijusios su laisvės atėmimu. Per antrąją prevencijos programą bausmės tapo griežtesnės. Dabar už prekybą žmonėmis asmuo gali būti pasodintas už grotų nuo ketverių iki aštuonerių metų.
Trūksta lėšų
Pastaraisiais metais Lietuva pripažinta labiausiai kovojančia prieš prekybą žmonėmis iš visų Baltijos valstybių. Tačiau, kaip ir visose srityse, šiai sričiai trūksta pinigų. Nukentėjusių merginų reabilitacija ir reintegracija į visuomenę rūpinasi įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurioms lėšų skiria vyriausybė. Kasmet skiriama po 400 tūkstančių litų. Tačiau pinigų nuolat tenka laukti, kol bus patvirtintas biudžetas. O aukoms pagalbos reikia visus metus.
„Nevyriausybinės organizacijos gali teikti pagalbą nukentėjusiosioms tik nuo kovo pabaigos, kai biudžetas jau patvirtintas ir gautas finansavimas. O nukentėjusias moteris bei merginas reikia maitinti ir sausį, ir vasarį, apmokėti už prieglaudos nuomą, šildymą, reikia atlyginimų socialiniams darbuotojams. Čia iškyla problema“, – pasakoja „Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ vadovė Ona Gustienė.
Pasak specialistės, Lietuvos gyventojų požiūris į valstybines institucijas, juo labiau į policiją, yra neigiamas, jų šiek tiek prisibijoma, todėl aukoms pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos, kurių darbuotojai nukentėjusiems kelia pasitikėjimą. Šiose organizacijose nukentėjusiems teikiamas būstas, medicininė ir psichologinė pagalba.
Kieno kaltė?
Pasak O.Gustienės, vis dar nesikeičia visuomenės nuomonė apie nukentėjusias moteris.
„Jos pačios kaltos, jos pačios norėjo. Žmogus tarsi iš karto „nurašomas“. Tačiau mums visos aukos yra žmonės, kurių reikia gailėtis ir padėti“, – tikina specialistė.
Pasak O.Gustienės, į prekybos žmonėmis tinklą dažniausiai patenka žemesnio išsilavinimo, patiklios moterys ir merginos, tačiau ne tik jos. Tam daro įtaką ne pati puikiausia ekonominė situacija. Visos prostitucija priverstos užsiimti moterys ir merginos patiria smurtą, todėl joms reikia ilgo reabilitacijos periodo. Daugelis jų nė nenori prisipažinti buvusios parduotos, todėl ne visada objektyviai galima kalbėti apie nukentėjusiųjų skaičių.
„Paklaustos, ar nežinojo, jog gali patekti į prekiautojų žmonėmis rankas, jos atsako žinojusios, tačiau maniusios, jog su jomis taip neatsitiks“, – pasakoja O. Gustienė.
Prekybos žmonėmis tinklo plitimui daro įtaką ir dabar paplitusi vartojimo kultūra. Jaunos mergaitės nori būti panašios į žurnalų viršelių gražuoles, tačiau tam reikia pinigų. Deja, daugeliu atveju išvykimas užsidirbti į užsienį per nepatikimus žmones pasibaigia prostitucija ir smurtu. Anot O.Gustienės, situaciją dar labiau blogina visuomenės ar šeimos susvetimėjimas. Nerasdamos atsakymų į klausimus jaunos mergaitės pasuka klaidingu keliu.
Bausmės griežtėja
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė teigė, jog per pirmąjį šių metų pusmetį pradėta dešimt ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis bei vienas dėl vaiko pardavimo ir pirkimo. Praėjusiais metais pradėta iš viso 19 ikiteisminių tyrimų – iš jų net keturi dėl prekybos vaikais.
„Situacija negerėja, nes aukų vis dar yra. Nebėra smurtinių atvejų, tačiau tenka tirti bylas, susijusias su ankstesniais metais, todėl negalime sakyti, kad tiriamų bylų mažėja. Vis tiriame bylas, kuriose nukentėjusieji buvo parduoti nuo 2000-ųjų“, – teigia R.Sirgedienė.
Pasak pareigūnės, šiemet teismui perduotos šešios baudžiamosios bylos dėl prekybos žmonėmis. Trys jau buvo išnagrinėtos. Nė vienas kaltinamasis neišsisuko nuo bausmės – nebuvo paleistas. Sumažėjo drastiškų atvejų, kai merginos per sieną būdavo pervežamos apsvaigintos narkotikais. Tačiau merginos ar moterys vis dar viliojamos įvairiais daikatis, bilietų nupirkimu ar įvairiomis paslaugomis, kuriomis bandoma žmogų prie savęs prisijaukinti. Vėliau žmogus parduodamas.
„Labai svarbus Stokholmo sindromas, kai per tam tikrą laiką auka būna pripratinama prie tokio gyvenimo. Išgelbėta policijos ir perduota psichologams vis tiek ji nesuvokia, kad buvo parduota. Tai ypač būdinga vyrams, kai kalbama apie prekybą žmonėmis priverstiniam darbui. Mes tiriame ir tokius atvejus, turime nukentėjusių vyrų“, – pasakoja R.Sirgedienė.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai prostitucijai verbuojamos vaikų namų auklėtinės. Nevyriausybinės organizacijos stengiasi socialinės rizikos grupės žmonėms, tarp jų ir vaikams, perduoti kuo daugiau informacijos, kaip nuo to apsisaugoti. Tam rengiami specialūs projektai. Dar labiau nuostabą kelia nukentėjusių studenčių, kurios mokosi aukštosiose mokyklose, skaičius.
„Jos teikia seksualines paslaugas Lietuvoje. Jos sutinka būti parduotos užsienyje, nes ten uždirbtų daugiau. Tokiu verslu užsiima net išsilavinusių ir pasiturinčių tėvų dukros“, – teigia pareigūnė.
Tačiau Lietuva yra tarp tų valstybių, kuri nusprendė bausti ne tik seksualines paslaugas teikiantį asmenį, bet ir klientą. Tai poreikio mažinimo programa. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudas. Už seksualinių paslaugų pirkimą nuo 2005 metų surašyta 20 protokolų, šiemet – jau devyni, šeši iš jų Vilniuje. Už seksualinių paslaugų teikimą šiemet surašyti 261 protokolas.
